Paskutinį vasario penktadienį, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pakvietė narius į nuotolinius verslo pusryčius, kuriuose svečiavosi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius sveikino renginio dalyvius, kurių buvo net 60, pasidžiaugė, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė sutiko dalyvauti renginyje ir pasidalinti su verslo atstovais informacija apie tai, kokios Lietuvos ekonomikos perspektyvos laukia ateityje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė E. Leontjeva sako, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto esmė ir veikla yra suprasti ekonominius dėsningumus, siekti, kad jie veiktų maksimaliai mūsų naudai ir būtų galima gyventi pagal juos ir išskiria 3 ekonominės raidos veiksnius:
Ekonomika veikia efektyviai, tuomet, kai pinigų politika yra tinkama. Svarbu, kad pinigų masė greitai pasiektų ekonomiką ir čia Lietuva susiduria su problema, kad ES paramos greitai perkelti į Lietuvos ekonomiką nesugebame. Todėl Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo valstybei išleisti vekselius, kad įmonės greičiau pasinaudotų parama kol bus gaunami ES pinigai.
Pastebima, kad dėl netinkamo pasinaudojimo ES skirtomis lėšomis jau sureagavo nekilnojamo turto rinka, akcijų rinkos, pabrango žaliavos. Deja, monetarinė politika vyksta ne verslo naudai. Tačiau išeiti iš krizės padėtų būdent proporcingas kompensavimas.
Kalbant apie Fiskalinę politiką ir pelno mokesčių reformą Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo išplėsti esamas, ypatingai pelno mokesčio, lengvatas. Investuoti turi įmonės ir jos geriausia žino kur tai padaryti. Bet jos turi būti skatinamos valstybės.
Svarbus ekonomikos dėsningumas – kad augtų darbo užmokestis, turi augti darbo našumas, o tam būtinos investicijos. Tuomet atsiranda galimybės augti darbo našumui ir tuo pačiu galimybės padidinti darbo užmokestį.
Per krizę įmonės nustojo investuoti, todėl iš pelno mokesčio surinkti planuojamus 800 mln. Eur bus sunku. Tuo tarpu atpalaidavimas nuo pelno mokesčio skatintų ir vartojimą ir ekonomiką. Išeinant iš krizės siūlytina taikyti nulinį reinvestuojamo pelno mokesčio tarifą.
Ne mažiau svarbus yra ir trečiasis ekonominės raidos veiksnys – Reguliavimo naštos mažinimas. Įmonės pradėjo taupyti bei optimizuoti sąnaudas. Tas pats turėtų vykti ir valstybėje. Turėtų būti optimizuojamos paslaugos ir siekiama pagerinti įmonėms konkurencines galimybes. Politine valia turi būti iškeltas konkretus tikslas ir atlyginti reikėtų už iškeltų tikslų pasiekimą, rezultatą, o ne už procesą. Be to, reguliavimo naštos mažinimui reikia gilių reformų.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Z. Dargevičius pastebi, kad verslas patiria nemažai kliūčių investicijoms, susiduria su valstybinių insitucijų neteisingu darbo vertinimu, kuomet atsiskaitome už proceso veiksmus, o ne už konkrečių tikslų pasiekimą. „Lietuva yra maža šalis, todėl reikia vadovautis ir laikytis Europos Sąjungos politikos – skolintis“, – sakė Z. Dargevičius.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Vydas Damalakas nurodė, kad susitikime su verslo atstovais LR Finansų ministrė sake, kad planuoja elgtis atsakingai, todėl verslas pagrįstai baiminasi, kad šalis liks Europos pakraštyje.
Verslininkai taip pat kėlė klausimus, dėl perteklinių paramos priemonių verslui reikalavimų, dėl įvestų išmokų „lubų“, kurios neleis įmonėms prieš pandemiją pasiekusioms dideles apyvartas ir mokėjusioms didelius mokesčius, gauti proporcingo dydžio paramą, dėl susijusių įmonių sudėtingos situacijos, dėl regioninės politikos ir darbo vietų kūrimo priemonių, apribojančių galimybes didelėms įmonėms, dėl specialistų rengimo.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė išgirdo verslo problemas, o verslininkai pastebi, kad daugeliu atvejų verslo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto pozicijos sutampa, todėl tikimasi sėkmingo bendradarbiavimo ateityje.
