Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba, taip pat Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija susipažino ir išnagrinėjo Seimo darbo grupės parengtą Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Asociacijos Seimui pateiktame rašte atkreipiamas dėmesys, kad projektą rengusioje darbo grupėje iš dešimties ją sudariusių narių dalyvavo tik vienas verslo atstovas, nebuvo įtrauktas platesnis suinteresuotų organizacijų ratas. Todėl rengiant projektą nebuvo išplėtota diskusija su tais subjektais, kuriems šio įstatymo nuostatos būtų taikomos tiesiogiai.
LPPARA iš esmės pritaria projekto tikslui – užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą bei užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Tačiau projektu numatomas pats lobistinės veiklos reguliavimo procesas nėra palankus asocijuotoms struktūroms. Pagal siūlomas nuostatas lobistine veikla galima laikyti bet kokios visuomeninės organizacijos ar netgi piliečio bendravimą su politikais ir aktualių sprendimų priėmėjais. Tuomet asmenų (fizinių ir juridinių), užsiimančių lobistine veikla, skaičius taptų nepagrįstai didelis. Be to, didelės dalies tokių organizacijų pajamos apsiriboja nario mokesčiais ar jos dalyvių įnašais, taigi pripažinus jas lobistais, joms tektų nauja finansinė našta. Valstybės institucijas, įgyvendinančias lobistinės veiklos reguliavimą, užgriūtų administracinė našta, nes egzistuotų nepagrįstai didelis asmenų, registruotų lobistais, skaičius.
Įteisinamas lobistinės veiklos reguliavimas gali turėti priešingų pasekmių jo keliamam tikslui – skaidrumui: didžioji dalis organizacijų, tikėtina, stengsis išvengti projekte numatytomis nuostatomis įgyvendinamo sudėtingo reguliavimo. Kadangi projektas numato, jog ,,lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga“ (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas), vadinasi, valstybinės aukštosios mokyklos, kurios palaiko dialogą su valstybės pareigūnais bei dalyvauja darant poveikį teisėkūros procesams, šia veikla tiesiogiai užsiimti nebegalėtų – turėtų kreiptis į registruotą lobistą.
Atkreipiamas dėmesys, kad visi teisėkūros procesus apibrėžiantys ir reguliuojantys teisės aktai turi derėti tarpusavyje, o siūlomo projekto nuostatos nėra suderintos su šiuo metu galiojančiu Teisėkūros pagrindų įstatymu bei kitais teisės aktais.
Rūmai prašo atnaujinti darbo grupės veiklą ir į ją įtraukti daugiau suinteresuotų organizacijų dalyvių: darbdavių, darbuotojų, nevyriausybinių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovų, grąžinti įstatymo projektą tobulinti.
