Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymus, kurie pakeis šiuo metu galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą.
Pasak ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, nors Seime daugiausia diskusijų sulaukė vidaus sandoriai, tačiau svarbiausias šių įstatymų tikslas – iš esmės pertvarkyti viešųjų pirkimų reguliavimą: jį supaprastinti ir padidinti viešųjų pirkimų taisyklių lankstumą, mažinti administracinę naštą, gerinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygas. Taip pat įstatymuose daug dėmesio skiriama aplinkosaugos, inovacijų politikos, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti.
Naujaisiais viešųjų pirkimų įstatymais siekiama kuo aiškesnių ir paprastesnių, tačiau kartu ir skaidresnių viešųjų pirkimų taisyklių: sutrumpinami pirkimo procedūrų terminai, numatomos aiškios sutarčių keitimo sąlygos, visi pirkimai perkeliami į elektroninę erdvę, reikalaujama mažiau pirkimų ataskaitų, atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, sutarčių keitimo ar sudarymo ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui.
Prie administracinės naštos mažinimo ženkliai prisidės nauja tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo tvarka. Tiekėjų patikimumui ir pajėgumui patikrinti bus naudojama standartizuota deklaracija – Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas. Kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir kompetentingų institucijų pažymų bus prašoma tik iš laimėtojo.
Reikšmingų pokyčių numatoma pasiūlymų vertinimo srityje. Iš perkančiosios organizacijos reikalaujama vertinant pasiūlymus prioritetą skirti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimui pagal kainos (sąnaudų) ir kokybės santykį arba sąnaudas prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu. Pirkimai, atliekami pagal šiuos kriterijus, kiekvienais kalendoriniais metais turės sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų bendros pirkimų vertės.
Kuriant smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams dalyvauti pirkimuose palankesnes sąlygas, nustatoma pareiga perkančiajai organizacijai skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis, numatyti galimybę subrangovams mokėti tiesiogiai.
Taip pat įtvirtinama nauja inovacijų partnerystės pirkimų procedūra, padėsianti perkančiosioms organizacijoms strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus naujiems produktams kurti ir vėliau jų įsigyti.
Prezidentė sako vetuosianti Seimo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas dėl vidaus sandorių, nes jos paliko galimybę savivaldai naudoti šiuos sandorius.
Pasak Dalios Grybauskaitės, jie palieka landų korupcijai, eliminuoja konkurenciją, todėl privalo būti skelbiami vieši konkursai.“Kol toks korupcijos lygmuo, kol vidaus sandorių kiekiai tokie dideli, mes be konkursų vykdomų pirkimų kiekį siūlome apriboti ir aš remsiuosi konstitucinėmis nuostatomis, kad be konkurso viešieji pirkimai negali būti vykdomi, nes jie apriboja konkurencijos galimybę kitiems dalyviams. Be jokio abejonės, turėsiu grąžinti Seimui su savo pastabomis“, – pirmadienį sakė Dalia Grybauskaitė.
