• Naujienos
  • Eksperimentas “Pasiskirk sau atlyginimą pats”: kodėl verta tai daryti

    Eksperimentas “Pasiskirk sau atlyginimą pats”: kodėl verta tai daryti

    Darbuotojai atlyginimą pasiskiria patys sau. Kas tai? Avantiūra? Utopija? Pasitikėjimo darbuotojais išraiška? Organizacijos ir darbuotojų brandos išmėginimas?

    Tokia tema diskutuota Rūmų Verslo vadovų klube, o šią idėją pristatė UPS įgaliotojo atstovo Lietuvoje – UAB „Skubios siuntos“ direktoriaus pavaduotoja Jūratė Stanišauskienė (šiuo pristatymo atveju – bendrovės darbuotojų ir klientų laimės ekspertė) ir bendrovės vadovas, idėjos iniciatorius dr. Vladas Lašas. Drąsų ir neįprastą eksperimentą įmonė pradėjo 2007 m. rudenį. Tad Kauno verslo lyderius intrigavo ne tik pats sumanymas, bet ir jo rezultatai – ar pasiteisino, kokios naudos davė įmonei ir darbuotojams, kas po to pasikeitė?

    „Šiai idėjai pirmiausia reikia trijų dedamųjų: organizacijos kultūros, lyderystės (vadovo autoritetas ir vaidmuo) bei mokymų. Projektas gimė, kai darbo jėga brango ne dienomis, o valandomis, emigracijos banga buvo didžiausia Europoje, darbo rinka tuščia, išlaikyti darbuotojus vien gerais atlyginimais – to neužteko“, – pasakojo Jūratė Stanišauskienė.

    Kiekvienas UAB „Skubios siuntos“ darbuotojas tuo metu gavo asmeninį laišką su idėjos „Pasiskirk sau atlyginimą pats“ aprašymu ir anketa. Joje buvo klausimai apie paties darbuotojo lūkesčius, jo supratimą apie bendrovės veiklą, atsakomybę ir kt. Pasak bendrovės vadovų, atsakymai buvo labai įvairūs, bet visi – itin nuoširdūs, atviri ir pozityvūs. Paaiškėjo, kad 39 proc. darbuotojų nuomonės sutapo (kiek uždirbu ir kiek noriu), nedidelius skirtumus nurodė 40 proc., o gauti didesnius nei 15 proc. atlyginimus pageidavo 21 proc. darbuotojų.

    Asmeniniuose pokalbiuose buvo teiraujamasi apie kiekvieno darbą, atsakomybės laipsnį, indėlį bendrovės veikloje, argumentų, kodėl būtent tiek nori uždirbti. „Vienas pageidavo dvigubai daugiau, ir mes jam tokį atlyginimą paskyrėme, kai jis paaiškino, ką veikia ir kokią vertę sukuria bendrovei. Kitas, taip pat norėjęs du kartus didesnio atlyginimo, pokalbio metu suprato, kad nėra tiek vertas, ir ką turi padaryti, kad būtų to vertas“, – aiškino J. Stanišauskienė.

    Po pusmečio darbuotojus pasiekė antras laiškas, kuriame ne tik buvo prašoma patiems įvertinti save, bet ir išreikšti požiūrį į darbą ir aplinką.

    2009 m. vasarį išplatintas trečiasis laiškas, klausiant – kaip bendrovė galėtų uždirbti daugiau pajamų, kaip išgyventi sunkmetį, kaip būtų galima sutaupyti? Vėl buvo klausiama apie atlyginimą.

    „Kai rinką purtė krizė, mes neatleidom nė vieno darbuotojo ir nė vienam nesumažinom atlyginimo“, – pabrėžė ekspertė. Po trečiojo laiško labai patenkintų darbuotojų buvo jau 92 proc., patenkintų – 2 proc., nepatenkintųjų – 6 proc.

    Šis eksperimentas davė visokeriopos naudos įmonei: išanalizuoti visi darbuotojų pasiūlymai, aktyviai komunikuojant su darbuotojais, jie suprato esantys svarbūs bendrovei, jais pasitikima, išaugo jų lojalumas. 2008 m. iniciatyva nugalėjo Lietuvos personalo profesionalų asociacijos konkurse „Geriausias personalo valdymo projektas“. Tai pirmas Lietuvos verslo atvejis, aprašytas Europos universtetų vadovėliuose ir paskelbtas populiariausiose pasaulio žinių svetainėse.

    Verslo vadovai pateikė įvairiausių klausimų ir samprotavimų, „testavo“ idėją savai įmonei, dalijosi personalo valdymo patirtimi.

    Rūmų Verslo vadovų klubas neformaliam bendravimui renkasi nuo rugsėjo. Sudaryta steigiamoji taryba, pirmininku išrinktas konsultacinės firmos „Šėža ir partneriai“ vadovas Nerijus Šėža.

    Artimiausiuose klubuose bus ne mažiau intrigos – numatyta susitikimų su labai įdomiais žmonėmis.

Skip to content