• Naujienos
  • Statybos leidimams numatoma įvesti infrastruktūros mokestį

    Liepos 4 d. Birštone vykusiame Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje buvo pristatyta regioninės politikos vizija. Jos kertiniai pamatai – stipri savivalda, subalansuota regionų ir valstybės plėtra, paslaugų optimizacija.

    Pasak LR Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus Gedimino Česonio, tikslingai siekiant regionų specializacijos būtina identifikuoti stipriąsias regionų puses ir į jas fokusuotis. Rengiamos struktūrinės paramos priemonės, kurios padėtų įgyvendinti regionų specializaciją. Viena jų – priemonė infrastruktūrai, kurios tikslas – investicijų pritraukimas. Kita priemonė – per viešuosius ryšius parodant regiono patrauklumą.

    2018 m. numatomi steigti kompetencijų centrai prie regionų plėtros agentūrų. Juose bus vykdomos konsultacijos, tyrimai, mokymai, stengiamasi pritraukti specialistų, kurių labai stokoja regionai.

    VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Eglė Stebulienė pristatė įstaigos teikiamas paslaugas regionuose. Posėdyje dalyvavęs Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis atkreipė dėmesį, kad regionuose veikia daug verslui atstovaujančių ir paslaugas dubliuojančių organizacijų, ir pasiūlė bendradarbiauti esamoms, o ne kurti naujas struktūras. RP tarybai pirmininkaujanti Birštono merė Nijolė Dirginčienė pritarė, kad būtina apsijungti siekiant vieningų tikslų.

    Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėja Monika Biraitė pristatė klausimą dėl darnios teritorijų ir infrastruktūros vystymosi ir plėtros projektų. Ji informavo, kad numatomas parengti savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas. Numatomoms urbanizuoti teritorijoms vystyti reikia lėšų, tobulintina miestų plėtra, už miestų ribų gyvenantiems žmonėms būtina infrastruktūra, dėl emigracijos blogėja infrastruktūros situacija. Įstatymo projekto tikslas – suvaldyti infrastruktūros plėtrą. Numatoma, kad savivaldybės nustatys prioritetines plėtros teritorijas, bus parengta infrastruktūros sprendinių įgyvendinimo programa, savivaldybėse bus įsteigtas infrastruktūros plėtros organizavimo padalinys, numatoma šio proceso priežiūra.

    Numatomas finansavimo šaltinis – lėšos iš statybų leidimų naujoms statyboms, kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai. Bus nustatytos infrastruktūros įmokos prie statybos leidimų.

    Rūmų administracija analizuos, kokią įtaką šie pokyčiai gali turėti verslo plėtrai, investicijoms, statybos kainoms.

    Posėdyje dalyvavo ir rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė.

Skip to content