• Naujienos
  • Prekių ženklų apsauga. Ar tikrai prekių ženklai saugomi tik juos įregistravus?

    Prekių ženklų apsauga. Ar tikrai prekių ženklai saugomi tik juos įregistravus?

    Šių dienų rinkoje vartotojams yra prieinamas itin platus įvairaus pobūdžio prekių ar paslaugų pasirinkimas. Nepaisant to, rinka ir toliau plečiasi bei vystosi – verslo subjektai nuolat pristato naujas prekes ar paslaugas, tikėdamiesi pritraukti bei išlaikyti vartotojų dėmesį ir lojalumą. Manytina, kad vienas iš būdų prekėms ar paslaugoms tapti pastebėtoms – tai stiprus ir dėmesį patraukiantis prekių ženklas.

    Teisine prasme prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 d.). Ekonomine prasme prekių ženklas – tai materialus komercinis turtas (subjekto nuosavybė), suteikiantis informaciją vartotojams. Taigi, būtent prekių ženklas leidžia vartotojams spręsti apie rinkoje esančių prekių ar paslaugų kilmę, susiejant prekes ar paslaugas su vienu ar kitu subjektu bei suteikiant atitinkamą kokybės garantą.

    Atsižvelgiant į tai, kad prekių ženklai visais atvejais yra reikšminga sėkmingo verslo dalis, vienas dažniausių klausimų, kylančių subjektams dėl prekių ženklų, yra susijęs su jiems suteikiama teisine apsauga.

    Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ advokato padėjėja Aida Stankevičiūtė

    Anot advokato padėjėjos Aidos Stankevičiūtės, visuomenėje vis dar plačiai paplitusi nuomonė, kad vienintelis būdas suteikti savo prekių ženklui efektyvią apsaugą nuo neteisėto jo naudojimo – tai teisinė prekių ženklo registracija. Pastarosios nuomonės formavimui pakankamai didelę įtaką daro viešojoje erdvėje prieinamos publikacijos, kuriomis subjektai yra skatinami registruoti prekių ženklus, išskirtinai akcentuojant prekių ženklų registracijos suteikiamus privalumus, tačiau nutylint jos trūkumus (pavyzdžiui, pakankamai dideles prekių ženklo registracijos išlaidas, suteikiamai apsaugai taikytino teritorialumo (galiojimo konkrečioje teritorijoje) bei specifikacijos (galiojimo konkrečioms prekėms ar paslaugoms) principų reikšmę bei tai, kad ir neįregistruotiems prekių ženklams tam tikrą apsaugą gali suteikti ir kiti teisiniai institutai.

    Visų pirma, prekių ženklas, jeigu jis gali būti laikomas originaliu kūrybinės veiklos rezultatu, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos, gali būti saugomas autorių teisių. Šiuo atveju teisinei apsaugai atsirasti nėra reikalinga teisinė registracija, o objektas teisinę apsaugą iš esmės įgyja nuo jo sukūrimo momento. Konkurentams pradėjus ženklinti savo prekes ar paslaugas tokiu pačiu prekių ženklu, subjektas, siekdamas apginti savo kaip autoriaus teises, įstatymų nustatyta tvarka galėtų kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti jam priklausančias teises; įpareigoti kitą subjektą nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, atkurti pažeistas asmenines neturtines teises, išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu; atlyginti patirtą turtinę žalą; sumokėti kompensaciją ir kita.

    Antra, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 9 str. įtvirtina plačiai žinomo ženklo institutą. Minėto straipsnio 2 d. numatyta, kad ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu, saugomas ir neįregistruotas. Visgi, tokiu būdu apsauga gali būti įgyjama tik teismo tvarka. Įrodinėjant prekių ženklo žinomumą, yra reikalinga pateikti jo naudojimo ar reklamavimo rezultatus, kurie patvirtintų, jog tam tikram visuomenės sluoksniui siekiamas pripažinti plačiai žinomu ženklas yra puikiai pažįstamas. Tai reiškia ne tik tai, kad reikės praeiti pakankamai sudėtingą prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu teisminę procedūrą, kas iš esmės atitiks jo teisinę registraciją, bet ir tai, kad dar iki to subjektas turės būti investavęs nemažai piniginių lėšų į prekių ženklo žinomumą. Svarbu ir tai, kad pripažinus prekių ženklą plačiai žinomu jis tampa išimtinių teisių objektu ir įgyja teisinę apsaugą pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu įgyta apsauga yra itin plataus pobūdžio, kadangi plačiai žinomu pripažintam prekių ženklui nėra taikomi šiame straipsnyje jau minėti teritorialumo, specifikacijos principai.

    Trečia, prekių ženklas, sutampantis su juridinio asmens pavadinimu, taip pat yra saugomas be atskiros registracijos. Nepaisant to, kad juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis yra skirtinga, t. y. pirmojo funkcija – atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų, antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, atliekamos funkcijos turi derėti tarpusavyje, priešingu atveju tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais iš tiesų jie nėra kaip nors susiję. Pažymėtina, kad būtent tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tokiu būdu yra užtikrinamas stabilumas komerciniuose santykiuose.

    Ketvirta, neįregistruotas prekių ženklas taip pat yra saugomas pritaikant apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisykles, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 str. įtvirtintomis nuostatomis, draudžiančiomis ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Pažymėtina, kad aukščiau minėto įstatymo pagrindu suteikiama apsauga yra kitokio pobūdžio nei įgyjama įregistruojant prekių ženklą, nes iš esmės yra skirta apsaugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, uždraudžiant atlikti konkrečius veiksmus ir yra grindžiama deliktų teisės normomis. Taigi, norint taikyti apsaugą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatomis, bus reikalinga įrodyti, kad subjekto konkurentas, savavališkai naudodamas neįregistruotą prekių ženklą ir taip atlikdamas nesąžiningos konkurencijos veiksmus – sukelia arba gali sukelti painiavą; siekia nesąžiningai pasinaudoti/pakenkti subjekto (ar jo prekių ženklo) reputacijai; susilpninti subjekto prekių ženklo skiriamąjį požymį, patirtos žalos faktą įrodinėjant bendraisiais pagrindais.

    Apibendrinant, negalima teigti, kad prekių ženklas nuo neteisėto jo naudojimo yra saugomas tik teisinės registracijos pagrindu – kaip matyti, subjekto prekių ženklas tam tikra apimtimi saugomas ir kitų teisinių institutų, tačiau yra skirtingos suteikiamos teisinės apsaugos ribos. Be to, tokiais atvejais teisinės apsaugos taikymo klausimas dažniausiai kyla jau po įvykusio subjekto teisių pažeidimo. Taigi, nepaisant to, kad ir neįregistruotam prekių ženklui yra suteikiama tam tikra apsauga, dažnai tai lemia didesnę riziką, sudėtingesnį įrodinėjimo procesą, o iš esmės ir labiau apsunkintą subjekto kaip neįregistruoto prekių ženklo savininko teisių gynybą.

    Atsižvelgiant į tai, subjektui, ketinančiam į šiandieninę itin konkurencingą rinką pateikti prekes arba paslaugas, pažymėtas nauju prekių ženklu, ir keliančiam klausimą dėl efektyvios pastarojo apsaugos, visų pirma, patartina įvertinti, kokios apimties apsaugos yra siekiama, vystomo verslo sąlygas, tikslines rinkas, prekių arba paslaugų, kurioms žymėti yra skirta prekių ženklas specifiką, vartotojų, kuriuos norima pasiekti kategoriją, galimus konkurentus bei pramonės šaką, kurioje bus veikiama. Tik įvertinus aukščiau nurodytus aspektus, galima priimti sprendimą dėl pasirinktinos prekių ženklo apsaugos, iš esmės, išsprendžiant klausimą ir dėl prekių ženklo teisinės registracijos.

    Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“ el. paštu info@jurisconsultus.lt arba tel. +370 645 05754.

Skip to content