• Naujienos
  • Buhalteriai: išlikti ar išnykti?

    Buhalteriai: išlikti ar išnykti?

    Kas jis bus, finansų specialistas technologinės revoliucijos kontekste? Buhalteris? Apskaitos specialistas? Finansų specialistas? Mokesčių konsultantas? Strateginis vadovo partneris? Apie tai Kauno finansininkų klubo kvietimu rūmuose diskutavo verslo, mokslo įstaigų, bankų atstovai.

    „Po septynerių metų buhalterių tikriausiai neliks. Už juos darbus atliks dirbtinis intelektas, kuris nesirgs, neatostogaus, dirbs 24 valandas per parą. Finansų specialistas bus vadovo konsultantas, padėsiantis planuoti, optimizuoti, prognozuoti“, – tokią ateitį mato rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.

    „Manau, kad vis labiau išsigrynina trys profesijos: apskaitos specialistas, finansų specialistas ir mokesčių konsultantas“, – sako Kauno finansininkų klubo pirmininkė, UAB „Aurita“ direktorė Vaida Butkuvienė.

    „Ką žmogus daro 8 valandas, robotas atlieka per 15 minučių“, – pasakoja MB „Infikona“ vadovė Jūratė Kiaulakienė.

    „Nedideliame versle dar ilgai bus reikalingas universalus finansų specialistas, – viltį buhalteriams suteikė UAB „Hegelmann Transporte“ finansų direktorius Vytis Arlauskas. – Tačiau tarptautinėse, didelėse kompanijose reikia specifinių, gilesnių kompetencijų.“

    „Mūsų partneris užsienyje atliko tyrimus, pagal kuriuos atrodė, kad 47 proc. darbų bus galima eliminuoti, robotizuoti. Tačiau realiai įmanoma tik 10 proc.“, – teigia UAB „BDO auditas ir apskaita“ mokesčių partneris Marius Sirevičius.

    „Lietuva yra labai toli pažengusi virtualioje erdvėje. Tačiau kiek žmogus turi įdėti darbo, kad virtualiai pateiktų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai? Iki robotizavimo – dar ilgas kelias“, – sako UAB „Omniteksas“ finansų direktorė Nijolė Jurkonienė.

    „Finansų specialistas turi turėti tokių kompetencijų, kurios leistų jam būti strateginiu vadovo partneriu, dešiniąja ranka. Informacinės technologijos, analitika, mokėjimas pristatyti ir komunikuoti jau įtraukti į KTU apskaitos ir finansų specialistų rengimo programas pagal tarptautinius reikalavimus“, – teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė prof. Edita Gimžauskienė.

    „Tarp universitetų ir kolegijų rengiamų finansų specialistų yra takoskyra. Kolegijos rengia buhalterius žemiškesniems poreikiams, konkrečiai darbo vietai, ne sprendimų priėmėjus. Universitetai labiau orientuojasi į aukštesnio lygio specialistus su platesniu, universalesniu išsilavinimu, kurie gali taikytis į vadovo strateginio partnerio poziciją“, – tvirtina VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanė, doc. dr. Renata Legenzova.

    „Bankų ateitis – skaitmenizacija. Sritys, susijusios su techninėmis operacijomis, bus eliminuotos. Apskaitos darbus atlieka programos, finansininkus keičia duomenų analitikai. SVV nebūtina investuoti į programinę įrangą – už 99 eurus per mėnesį galima nuomuotis apskaitos programas“, – siūlo Swedbank Pietų Lietuvos filialo valdytojas Saulius Drasutis.

    Diskusiją moderavęs Citadele banko Kauno filialo valdytojas Mindaugas Bičkauskas suformulavo tokias išvadas: ateityje laukia didesnė takoskyra tarp finansų specialisto ir apskaitininko (jo funkcijos bus greičiausiai robotizuotos). Strateginiu vadovo partneriu būsiančiam finansų specialistai reikalingos platesnės, universalios kompetencijos. Būtinas didesnis verslo integravimas į specialistų rengimo, mokymo procesą.





Skip to content