• Pavardžių istorija
  • Pavardžių istorija

    Pavardžių istorija

    Asociacija „Šviesuva“
    UAB „Pirmas žingsnis“ konferencijų salėje
    Kaunas, Raudondvario pl. 150
    2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis, 16.00-17.30

    Generalinis rėmėjas – Algimantas Astrauskas

    Dr. doc. Edvardas Satkevičius: PAVARDŽIŲ ISTORIJA.

    KTU docentas, technikos mokslų daktaras, išradėjas.

    Išlikimo strategijos vadovėlio — knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008, autorius.

    El. knygos „Kaip likti Lietuvoje“, Kaunas, 2010, autorius.

    Paveldo išsaugojimo knygos „Lietuviškos pavardės“, Kaunas, 2012, autorius.

    Paskaitos anonsas. Ar taps Lietuva gerovės ir teisingumo valstybe?

    Kiekvieno žmogaus prigimtinė pareiga ir pagrindinis tikslas — išsaugoti savo giminės ir savo tautos kiekinį, genetinį, kalbinį, kultūrinį ir ypač kovingą pasaulėjautinį (sąmoningai ieškantį geresnių sprendimų ir nelaukiantį dievo malonės) paveldą, siekiant išvengti sunaikinimo ar susinaikinimo.

    Pavardė – antrasis, paveldimas iš kartos į kartą asmenvardžio
    dėmuo.

    Pavardes turi visos indoeuropiečių
    tautos, išskyrus islandus
    , kurie vietoj pavardžių naudoja tėvavardžius
    .

    Bus papasakota apie pirmines pavardes galių apgyvendintose dideliuose Europos plotuose.

    Papasakota apie mūsų protėvių luominę santvarką ir luominius pavardžių ypatumus. Bus aptarta kinų ir jų kalbų įtaka gudų ir lietuvių pavardžių susidarymui. Papasakota apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomus ir jų pavardžių ypatumus. Pateikta daug pavyzdžių apie lietuvišką pavardinį paveldą Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Serbijoje, Airijoje, Rusijoje ir kitur. Paskaita įdomi besidomintiems savo pavardžių ir giminių istorija. Ji naudinga istorijos, kalbų mokytojams, istorikams, kalbininkams ir istorijos mėgėjams.

    Dr. E.Satkevičius daugiau nei dvidešimt metų bando pakylėti Kauną ir visą Lietuvą labgebos idėjomis. Mistiškai skambantis žodis, jo nuomone, reiškia gebėjimą daryti išradimus ir juos pritaikyti. Lektoriaus nuomone, tik per masinį žmonių mokymą geresnių sprendimų sugalvojimui ir jų apjungimą į kūrybines grupes galima tikėtis esminės pažangos ir išlikimo Lietuvoje. Visa apimančios labgebos sistemos sukūrimas yra lenktyniavimo pirmaujančių tarpe ir pažangios konkurencijos pagrindas.

    Nuo 1961 m. dirbo Mokslų akademijos Energetikos institute. 1966 m. apsigynė technikos mokslų disertaciją. 1967–1979 m. dirbo KPI moksliniu darbuotoju, docentu. 1979–1985 m. – Valstybinio inžinerinio statybos instituto Matematikos katedros docentas, dėstė matematiką. Nuo 1985 m. pradėjo dirbti Mažų elektros mašinų institute, įsitraukė į perspektyvių elektros variklių su milteliniais magnetolaidžiais gamybos organizavimą. Parašė apie 80 mokslinių straipsnių, turi 80 pripažintų tarybinių išradimų ir vieną Lietuvos išradimo patentą. Tyrinėdamas Vilniaus krašto kalbų atsiradimą, atskleidė daug anksčiau nežinomų lenkų, rusų ir baltarusių kalbų istorijos duomenų. Tuo remdamasis 1999 m. išleido knygą „Galskije jazyki“. Dar su kalbų tyrimais yra susieti jo pavardžių tyrimai, to rezultatas – išleista knyga „Lietuviškos pavardės“.

Skip to content