ASOCIACIJA „Šviesuva“
A.Astrausko firmoje „Pirmas žingsnis“, konferencijų salėje
Kaunas, Raudondvario pl.150 (važiuoti 11,7 trol. iki sust. „Vyžuonos“, 44 marš.)
www.sviesuva.lt
Renginiai nemokami.
2010 m. spalio 28 d. (ketvirtadienis)
16.00-17.30
Prof. Vida Mildažienė: paskaita „Hipertermija – mažiausio šalutinio poveikio būdas vėžiui gydyti?“
Prof. Vida Mildaziene: fizinių mokslų daktarė, biomedicinos mokslų habilituota daktarė; VDU Kauno Botanikos sodo direktorė; Lietuvos moklsų tarybos narė, VDU Senato narė, Lietuvos biochemikų draugijos sekretorė, Kauno mokslo festivalio „Pamatyk kitaip“, Tyrėjų nakties Lietuvoje 2009, daugelio kitų švietėjiškų ir mokslo populiarinimo projektų organizatorė, Nacionalinės moksleivių akademijos) Biologijos ir biochemijos sekcijos vadovė.
Moksliniai interesai
: Bioenergetika, Ląstelės biologija, Sistemų biologija, Biotechnologija. Oksidacinio fosforilinimo reguliacija mitochondrijose; patologinių veiksnių ir ksenobiotikų įtaka mitochondrijų energetinėms funkcijoms; audinių gyvybingumo įvertinimas, ląstelės atsakas į stresą, kamieninių ląstelių bioenergetika, sistemų biologijos metodų taikymas. Daugybės mokslinių publikacijų, vadovėlių, mokymo priemonių autorė.
Prof. habil. dr. Vida Mildažienė kartu su dr. V. Borutaite ir prof. habil. dr. A. Toleikiu už darbų ciklą Mitochondrijų funkcijų valdymo ir jų atsako į stresą mechanizmai (1989–2006 m.) tapo 2007 metų Lietuvos mokslo premijos laureate.
Anotacija: Hipertermija vadinamas kūno temperatūros padidėjimas virš įprastinės temperatūros. Dar senovės Egipte, Graikijoje, Romoje kaitinimas buvo taikomas įvairioms ligoms gydyti. Antikos laikais vėžys buvo gydomas įkaitinta geležimi arba guldant ligonius į karštą smėlį. Daug vėliau buvo patvirtinta, kad esant karščiavimo temperatūrai, sunyksta tam tikri augliai. Šiuo metu Europoje veikia keli hipertermines onkologijos centrai. Juose taikomi įvairūs būdai sukelti įvairaus laipsnio vietinę arba visuminę hipertermiją, pavyzdžiui, ligonis guldomas į tam tikrą kapsulę ir ten kaitinamas. Tai labai patrauklus būdas gydyti vėžį, nes jis daug pigesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį, lyginant su įprastiniais terapiniais būdais (radioterapija, chemoterapija, imunoterapija ir chirurgija). Derinant hipertermiją su šiais gydymo būdais, didėja jų veiksmingumas.
Mokslininkai nustatė, kad vėžinės ląstelės dažnai žūsta greičiau negu normalios esant aukštesnei už fiziologinę (41-45°C) temperatūrai. Kita vertus, nervinės ir širdies ląstelės taip pat yra labai jautrios kaitinimui. Tyrėjus domina klausimas kaip sunaikinti vėžines ląsteles kartu išsaugant sveikų audinių gyvybingumą ir funkcijas? Norint sėkmingiau taikyti hiperterminę terapiją, būtina ištirti molekulines skirtingo audinių jautrumo kaitinimui priežastis.
Paskaita apžvelgia tai, ką šiuolaikiniams mokslininkams pavyko atskleisti apie kaitinimo įtaką normaliems ir vėžiniams audiniams. Kalbant apie tokią sudėtingą ligą kaip vėžys, būtina suprasti, kad po šia bendra sąvoka telpa daugybė labai skirtingų ląstelės išsigimimų. Klaidinga būtų tikėtis, kad visoms vėžio formoms vienodai sėkmingai galima taikyti vieną gydymo būdą. Lietuvoje prof. V.Mildažienės vadovaujama VDU tyrėjų grupė vykdo Lietuvos mokslų tarybos remiamą projektą, kurio tikslas yra tirti molekulinius hipertermijos poveikio įvairioms ląstelėms mechanizmus. Šiuo metu atliekami eksperimentai, kuriais siekiama įvertinti normalių audinių – kepenų ir širdies, atsaką į hipertermiją. Grupės mokslininkai pirmieji nustatė, kad jis priklauso nuo lyties ir amžiaus. Lietuvos mokslininkai kaip tik ir siekia atsirinkti, kurioms vėžio formoms gydyti šie būdai gali tikti, o kurioms – ne. Dirbama taip pat su vėžinių ląstelių linijomis, bendradarbiaujama su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais.
