Pozicijos - chamber.lt - Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
  • Pozicijos

    Pavojingų darbų sąrašas: naikinti ar palikti?

    Rūmuose veikiantis Kauno personalo vadovų klubo nariai analizavo, ar reikalingas  pavojingų darbų sąrašas. Dalis mano, kad sąrašas nėra naudingas, nes visais atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje pagal galiojantį LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.

    Taip pat buvo išreikšta ir kita nuomonė.  Pirma,  teisės aktas, kuriame būtų nurodytas pavojingų darbų sąrašas, yra aiškesnis darbdaviui,  nes teisinė bazė yra labai plati ir ne visada vienareikšmiškai suprantama.  Antra, pavojingų darbų sąrašas, kaip norminis teisės aktas, atkreipia darbdavių ir tokius darbus vykdančių darbuotojų dėmesį į darbų saugą ir sveikatą. Sąrašas yra viena iš poveikio priemonių darbdaviams organizuoti darbuotojų mokymą bei motyvavimą saugiai dirbti, nepaisant to, kad kiti teisės aktai taip pat reglamentuoja mokymų poreikį ir svarbą.

    Pastebima, kad įmonės vis dėlto skiria per mažai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai, netaiko gerosios praktikos pavyzdžių, dažnai apsiriboja tik formaliu saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo dokumentavimu, darbuotojai (ypač žemesnių lygių pagal organizacines struktūras) neturi įgūdžių ir motyvacijos taikyti saugius darbo metodus. Yra pavojus, kad atsisakius pavojingų darbų sąrašo daugės nelaimingų atsitikimų. Dabartinį pavojingų darbų sąrašą reikia tikslinti  įvertinant, ar tikrai visi nurodyti darbai yra priskiriami pagrįstai.

    Rūmų parengtame rašte Valstybinei darbo inspekcijai siūloma, jei būtų nuspręsta panaikinti pavojingų darbų sąvoką ir sąrašą, kitomis priemonėmis (rekomendacinėmis, metodinėmis, motyvacinėmis) atkreipti ypatingą darbdavių ir darbuotojų dėmesį į didelės profesinės rizikos darbų organizavimą, darbuotojų saugą ir sveikatą.

    Taikos sutartis: keturi klausimai aplinkos ministrui

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kreipėsi į aplinkos ministrą K. Navicką dėl taikos sutarties sudarymo eigos tarp pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų ir Aplinkos apsaugos departamento. Rašte kalbama apie organizacijų išduotų patvirtinimų panaikinimą dėl UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų 2013–2015 m. pripažinimo negaliojančiais.

    Įmonės, nukentėjusios dėl panaikintų patvirtinimų, yra nežinioje dėl taikos sutarties sudarymo statuso. Aplinkos apsaugos departamentas atlieka patikrinimus įmonėse, įmonėms surašomi aktai, kuriuose raginama per tam tikrą laikotarpį sumokėti patikrinimo metu sutikslintą sumą.

    Įmonės vykdė gamintojo – importuotojo pareigas, jos neturėjo priemonių kontroliuoti atliekų tvarkytojus, pagal nustatytą teisinį reguliavimą negalėjo pačios pasirinkti juridinių asmenų, kurie sutvarkytų reikiamus pakuočių kiekius, ir turėjo pasitikėti licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis, o pastarosios – atliekų tvarkytojais, kuriuos valstybės institucijos įtraukė į atliekų tvarkytojų sąrašus.

    Organizacijos metalinės pakuotės atliekų tvarkymo paslaugas pirko ne tik iš „Metrail“, bet ir iš kitų tvarkytojų. Gamintojai – importuotojai, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, neteko teisės į mokesčio lengvatą, nors sumokėjo už pakuočių atliekų tvarkymą, iš jų dar reikalaujama susimokėti mokestį už aplinkos teršimą, o kita dalis įmonių, kurios gavo patvirtinimus, išrašytus kitų atliekų tvarkytojų įrodančių dokumentų pagrindu, nepatyrė jokių neigiamų pasekmių. Tiesiog dalis įmonių tapo įkaitais dėl UAB „Metrail“ neteisėtų veiksmų.

    Gamintojai ir importuotojai nebūtų patekę į esamą situaciją, jeigu valstybės institucijos būtų nustačiusios pažeidimus dar 2013 m. ir apie tai pranešusios viešai.

    2013-2015 m. buvo surinkta ir perdirbta absoliuti dauguma į rinką prieš tai išleistų metalinių pakuočių, todėl gamta nebuvo užteršta. Taigi  esminis tikslas – neteršti gamtos pasiektas.

    Pripažįstama, kad Aplinkos apsaugos departamentas atlieka savo teisėtas funkcijas tikrindamas įmones, tačiau, kol taikos sutarties derinimo procesas nėra baigtas, yra iškeltos tiek organizacijų grupinės, tiek įmonių individualios bylos teisme, rūmai mano, kad būtų teisinga susilaikyti nuo raginimo mokėti patikslintas sumas, nes tokiu būdu įmonės verčiamos pradėti naujus teisinius procesus. Taip pat vyksta tyrimas dėl UAB „Metrail“ veiksmų. Nėra įsiteisėjusių sprendimų dėl pažymų panaikinimo.

    Aplinkos  ministro prašoma informuoti, kokia yra taikos sutarties sudarymo stadija, ar bus pasiektas taikos susitarimas ir pasirašyta taikos sutartis iki 2018 m. rugsėjo 12 d., kokie sutarties punktai yra suderinti, dėl kurių kyla abejonių, ir kokių veiksmų bus imtasi, jei taikos sutartis nebus pasiekta iki 2018 m. rugsėjo 12 d.

    BDAR įsigaliojo, sertifikavimo įstaigų dar nėra

    Kauno PPA rūmai organizavo ne vieną renginį, susijusį su ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymu. Renginius vedę konsultantai, teisininkai sulaukė daugybės klausimų dėl konkrečių reglamento nuostatų taikymo verslo įmonėse. Buvo konstatuota, kad dažnokai susiduriama su skirtingomis reglamento bei jo praktinio taikymo interpretacijomis.

    Įmonės, atsakingai įgyvendinančios Reglamento ES Bendrojo Duomenų Apsaugos Reglamento reikalavimus, nėra užtikintos, ar tikrai atlieka viską teisingai ir ar nesulauks klientų ar kitų asmenų skundų dėl duomenų saugumo pažeidimų.

    Reglamento 42 str. numatyta nustatyti duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis, kad būtų galima įrodyti, jog duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai, vykdydami duomenų tvarkymo operacijas, laikosi šio reglamento. Reglamento 43 str. numatyta sertifikavimo įstaigų akreditacija. LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. numatyta, kad už akreditavimo ir akreditavimo pažymėjimų išdavimo tvarką atsakinga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

    Reglamentas įsigaliojo 2018 m. gegužės 25 d. VDAI svetainėje skelbiama, kad 2018 m. turi būti parengti atitinkami inspekcijos direktoriaus įsakymų projektai.

    Rašte Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atkreipiame dėmesį, kad akredituotų sertifikavimo įstaigų dar nėra Lietuvoje, įmonės negali atlikti audito darbų bei būti užtikrintos reglamento tinkamu taikymu, nors duomenų subjektų skundai gali būti teikiami, kaip ir atliekami VDAI patikrinimai.

    Rūmų nuomone, kompetentingų nepriklausomų sertifikavimo įstaigų atsiradimas leistų rūmų nariams pasirinkti akredituotas įstaigas, audituoti atitiktį duomenų apsaugos reikalavimams ir sumažinti asmens duomenų netinkamo tvarkymo riziką.

    Investiciniai sklypai – ir vietos kapitalui

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija Ūkio ministerijai pateikė savo poziciją dėl paramos priemonių LEZ ir pramonės parkų infrastruktūrai plėtoti. Siūloma infrastruktūrą plėtoti ir kituose investiciniuose sklypuose (apleistose pramoninėse ar buvusiose karinėse teritorijose ir pan.).

    Atkreipiamas dėmesys, kad infrastruktūra nebūtų skiriama tik užsienio investuotojams. Pabrėžiama, kad ir vietinis kapitalas reikšmingai prisideda prie atskirų regionų ekonominės ir socialinės plėtros.

Skip to content