• Naujienos
  • Svečiuose – LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas

    Svečiuose – LLRI prezidentas  Žilvinas Šilėnas

    „Kol perskaitysite šią trumpą antraštę, Lietuvos valdžia išleis 3308 eurus“, – skelbia vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto bukletas. Jame pateikiama nuoroda į www.mokumokescius.lt
    ., kurioje galima sužinoti, kiek mokesčių sumokate Jūs asmeniškai ir kaip jie yra panaudojami.

    Šis bukletas kartu su pernai atlikto šalies gyventojų požiūrio į verslininkus tyrimo rezultatais buvo pristatytas rūmų narių susitikime su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.

    „Mūsų tikslas – siekti, kad Lietuvoje nebūtų kvailų įstatymų arba tokių būtų kuo mažiau. Stengiamės neprotingas idėjas numušti anksčiau nei jos taps teisės aktu. Kasmet prafiltruojame apie 700 įstatymų. Pasiektas rezultatas – 1 iš 3 arba 4. Veikiame ne tik reaktyviai, bet ir proaktyviai – patys siūlome įstatymų projektus. Trečioji veikla – švietimas. Mūsų parengtas ekonomikos vadovėlis moksleiviams yra pagrindinė mokomoji priemonė mokyklose“, – sakė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

    Instituto vadovas verslininkams pateikė išsamius tyrimus apie darbo užmokesčio, santykinio skurdo, tiesioginių užsienio investicijų, pridėtinės vertės vienam gyventojui, nedarbo lygio, migracijos ir kitas tendencijas Lietuvos regionuose.

    „Geroji naujiena – atlyginimai auga visose savivaldybėse. Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Jonavoje ir Kėdainiuose, atlyginimų vidurkis yra aukštesnis nei miestuose. Didžiules tiesiogines užsienio investicijas pritraukė, atrodytų, pats Lietuvos pakraštys Kazlų Rūda. Provincija anaiptol nėra žlunganti. Žinoma, jei Didžiasalyje pastatysime dangoraižį, vargu ar tai pritrauks investuotoją. Biurų kompleksas gali būti viena iš priežasčių ateiti, bet tai nėra priežastis užsienio investuotojui ateiti“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

    LLRI vadovas atkreipė dėmesį, kad nemokšiškai arba tiesiog manipuliuojant kalbama apie esą didelį skurdą Lietuvoje, esą kas penktas žmogus badauja ir pan. „Santykinis skurdas atspindi, kiek žmonių gauna mažesnes pajamas nei 60 proc. vidurkio. Jis rodo ne skurdą, o pajamų nelygybę. Jei paimtume 100 turtingiausiųjų, tuos, kurių pajamos nesieks 60 proc. iš šio šimtuko, tuomet irgi galima laikyti skurdžiais. Pagal tokią analogiją ir Švedijoje kas šeštas žmogus skursta“, – ironizavo Ž. Šilėnas.

    „Ten, kur didžiausi atlyginimai, ten sukuriama didžiausia pridėtinė vertė. Tai logiška. Pridėtinės vertės sukuriama daugiau visur, išskyrus Visaginą. Geroji naujiena – dėl to, o ne dėl infliacijos auga atlyginimai. Tiesa, vertės skirtumas tarp rajonų sudaro 10-12 kartų, o atlyginimų skirtumas – du kartus“, – komentavo Ž. Šilėnas, pridūręs, kad pramonė sukuria daugiau pridėtinės vertės nei logistika ar prekyba. Nepaisant to, kad pramonėje darbuotojų mažėja, sukuriama vertė – didėja.

    Instituto vadovas prisipažino, kad jam labai pikta, gaila ir atrodo neteisinga, kad taip skiriasi valdžios požiūris į užsienio ir vietos investuotojus. Užuot analogiškai padėkojus už vietos investicijas, greičiau gali sulaukti VMI dėmesio – iš kur pinigai?

    „Mūsų žmonėms lengviau iš Kelmės išvykti į Londoną nei į Klaipėdą ar Vilnių. Emigracija nėra unikalus mūsų valstybės bruožas. Gyventojus praranda ir Italija, Ispanija, net kai kurios Didžiosios Britanijos grafystės. Viešoje erdvėje, kalbant apie emigraciją, vyrauja sąstingio ir verkšlenimo poza. Kito žingsnio – emigrantų grąžinimo programos nėra“, – pridūrė Ž. Šilėnas.

    Kalbėdamas apie verslą kontroliuojančių institucijų mažinimą, Ž. Šilėnas pabrėžė, kad būtina kirsti ne tik per jų skaičių, bet ir per funkcijas. Jis kategoriškai pasisakė prieš tai, kad valstybė ar savivaldybės kurtų įmones ten, kur puikiausiai paslaugas gali teikti verslas.

    Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva šiemet gegužės 11-oji pirmą kartą skelbiama pagarbos mokesčių mokėtojui diena. „Pas mus mokesčių mokėtojas, atrodo, turi tik pareigas, bet ne teises. Kalbėsime apie tai šią atmintiną dieną“, – sakė instituto vadovas.







Skip to content