• Naujienos
  • Lietuva mato savo ateitį Europos Sąjungoje ir diskutuoja dėl jos

    Remiantis naujausiu Eurobarometru
    , kuriame Romos sutarties pasirašymo 60‑mečio proga buvo klausiama apie šią sutartį bei ES ateitį, dauguma – 78 % Lietuvos ir 69 % visos ES piliečių – mano, kad Romos sutarties pasirašymas buvo teigiamas įvykis.

    Romos sutartis, pasirašyta Italijos sostinėje 1957 m. kovo 25 d., padėjo Europos Sąjungos pamatus ir sudarė prielaidas ilgalaikiam stabilumui ir taikai.

    Kovo pabaigoje ES valstybių narių vadovai jubiliejaus proga rinksis Romoje. Lietuvoje ši sukaktis bus pažymėta rytoj, kovo 17 d. Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „60 metų Romos sutarčiai: nauja pradžia Europai“
    .

    Kviečiame konferenciją tiesiogiai stebėti internetu
    , Seimo „YouTube
    “ paskyroje, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“
    , LRT Kultūros kanalu, DELFI portale.

    Pirmoje konferencijos dalyje bus aptartos dabartinės Europos Sąjungos problemos ir jų sprendimo vizijos. Bus ieškoma atsakymų į klausimus, kaip didinti ES patrauklumą ir įtaką, kokios Europos Sąjungos nori piliečiai, kaip skatinti visuomenės paramą ES bei atremti pastangas skaldyti valstybių narių solidarumą.

    Antroji konferencijos dalis skirta apžvelgti geopolitines realijas ir būdus stiprinti ES vidaus bei išorės saugumą.

    Siekdamas paskatinti diskusijas dėl ES ateities, kovo 1 d. Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris pristatė „Baltąją knygą dėl Europos ateities
    „. Joje pateikiami scenarijai, kaip Sąjunga galėtų pasikeisti iki 2025 m. Apie minėtuosius scenarijus taip pat bus diskutuojama konferencijoje.

    Vertindami ES ateitį, vidutiniškai 50 %. Europos Sąjungos piliečių teigia, kad jie yra optimistiškai nusiteikę ES ateities atžvilgiu. Lietuvoje tokių žmonių yra gerokai daugiau – net 70 %.

    Nepaisant tam tikro augančio pesimizmo, vidutiniškai tik trečdalis Europos Sąjungos piliečių teigia, kad būtų geriau, jei jų šalis pasitiktų ateitį ne Sąjungos sudėtyje. Lietuvoje taip manančių yra 25 %. Daugiausiai taip galvojančių yra Slovėnijoje (50 %.), taip pat Kipre (49 %), Jungtinėje Karalystėje (48 %.), Italijoje (45 %.). Mažiausiai norinčių ateityje būti ne ES nare yra Maltoje (14 %), Vokietijoje ir Nyderlanduose (po 17 %).

    Konferencijoje dalyvaus politikai, akademinio sluoksnio ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, valstybės ir savivaldybių tarnautojai bei kiti besidomintieji šalies ir Europos Sąjungos ateitimi.

    Konferenciją organizuoja Seimo Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų ministerija, Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

    Konferencijos programa

Skip to content