Verslo tarybos darnios plėtros ekspertų grupės inicijuotas klausimas dėl Kauno jaunimo centro steigimo sulaukė pozityvių vertinimų. Patariamosios institucijos prie miesto savivaldybės nariai entuziastingai palaikė miesto jaunimo iniciatyvą, pateikė racionalių patarimų, bet ir neleido skrajoti padebesiais.
Kauno jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Mantas Jurgutis pristatė ambicingą jaunimo projektą, kuriuo siekiama didinti tiek studijuojančio, tiek vadinamojo „gatvės“ jaunimo užimtumą, jaunų žmonių verslumą, savanorystę, norima plėtoti kultūrinę, šviečiamąją veiklą ir kt. Centre veiktų multifunkcinis nevyriausybinių organizacijų biuras, atviro darbo su jaunimu erdvė, vyktų susitikimai, konferencijos, būtų įkurti jaunimo svečių namai, iš kurių tikimasi uždirbti lėšų komplekso išlaikymui. Tam reiktų maždaug 750 kv. m ploto pastato.
Verslo tarybos narys, Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis naująją idėją vertino kaip labai pozityvią, patrauklią, greitai besivystančią.
Sveikindamas jaunimo ambicijas, rūmų viceprezidentas Mečislovas Rondomanskas domėjosi, ar panašūs centrai jau veikia kituose miestuose, kokia užsienio šalių geroji patirtis. Jo nuomone, reikia paraginti, kad prie šio centro veiklos prisijungtų universitetai.
Pasak M. Jurgučio, jaunimo centrus yra įsteigę dauguma Lietuvos miestų. Nors Kaunas būtų vienas iš paskutinių, tačiau dėl to turi šansą padaryti jį geriausią.
Esminis klausimas – kur jaunimo centras galėtų įsikurti? Susitikimo metu minėta ir Sporto halė, ir „Romuvos“ kino teatras, ir tuštėjančios miesto mokyklos, ir dabar apleisti pastatai.
Verslo atstovai klausė, kiek reikės investicijų pritaikyti patalpas centro veiklai, iš kur bus gauti būtini pinigai – siūlė idėją nagrinėti kaip verslo projektą.
Verslo taryboje svarstytas antras klausimas – dėl paramos Nacionalinei moksleivių akademijai. Tai unikali papildomo ugdymo institucija, skirta gabiems Lietuvos vaikams. Devintus metus veikiančioje akademijoje šiemet mokosi daugiau kaip 400 talentingiausių vaikų iš įvairių Lietuvos kampelių. Iš jų kauniečių – apie 70.
Pasak akademijos direktoriaus Leono Narkevičiaus, dėl įvairių priežasčių pastaraisiais metais nutrūko kai kurių verslo įmonių parama, todėl susiduriama su problemomis organizuojant gabių vaikų vasaros sesijas, išvykstant jiems mokytis į užsienį laimėjus konkursus ir pan. Verslo taryboje diskutuota, kokiais būdais būtų galima padėti talentingiems vaikams., t.y. investuoti į ateitį.
