• Naujienos
  • Su verslininkais diskutavo apie efektyvesnį bendravimą

    Su verslininkais diskutavo apie efektyvesnį bendravimą

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos salėje buvo susirinkę verslininkai ir vietinės valdžios atstovai, kad aptartų, kaip būtų galima pagerinti rajono ekonominę situaciją ir kaip efektyviau bendrauti ateityje.

    Šį renginį organizavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Marijampolės filialas kartu su Vilkaviškio rajono savivaldybe bei Turizmo ir verslo informacijos centru.

    Renginio dalyvius pasveikino ir šiuo metu rajone atliekamus darbus bei projektus pristatė Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, kalbėjo KPPAR viceprezidentas, UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Kęstutis Svitojus, rūmų veiklą pristatė Marijampolės filialo direktorė Veronika Senkutė, kuri ir vadovavo renginio pokalbiams.

    Plačiausiai ekonominę situaciją, pasitelkdama pasiruoštas skaidres, išdėstė naujoji Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Daiva Riklienė.

    Statistikos departamento duomenimis, iki šių metų pradžios Vilkaviškio rajono savivaldybėje buvo įregistruotas 381 ūkio subjektas, priskiriamas veikiančių mažų ir vidutinių įmonių grupei. Pagal teisinę formą daugiausiai yra uždarųjų akcinių bendrovių – 244, taip pat 116 individualių įmonių, 10 kooperatinių bendrovių, 7 mažosios bendrijos, 2 žemės ūkio bendrovės, 1 akcinė bendrovė ir 1 komanditinė ūkinė bendrija.

    Pasak D. Riklienės, analizuojant regiono socialinę ir ekonominę būklę aiški koncentracija į keletą sektorių: žemės ūkį ir miškininkystę, maisto, medienos ir metalo apdirbimo pramonę. Čia gerai išvystytos transporto paslaugos ir šį sektorių aptarnaujančios veiklos.

    Rajone turime šešias didžiausias gamybos įmones, kurios įdarbinusios daugiausiai darbuotojų. Tai – siuvimo AB „Žemkalnija“ (294 darbuotojai), UAB „Savas“ (179), UAB „Kaisa ir Ko“ (173), UAB „Kelio ženklai“ (93), UAB „Baltijos tekstilė“ (93) bei UAB „FurnMaster“ (92).

    Remiantis statistika, vidutinis atlyginimas Vilkaviškyje – vienas mažiausių šalyje. Jis siekia 512 eurų, Marijampolėje – apie 580, o Vilniuje – apie 800 eurų. Pasak renginyje dalyvavusių verslininkų, šitas akmenukas į jų daržą mėtomas dažnai, tačiau verslas neturi išgalių darbuotojams mokėti daugiau, nes vartotojų – mažai. Kadangi rajone gyvenančių ir dirbančių žmonių atlyginimai nedideli, tai ir perkamoji galia atitinkama, tad pasidaro lyg užburtas ratas.

    2014–2020 m. laikotarpiu nacionalinės regioninės politikos priemonėms skirta 16,6 proc. ES struktūrinės paramos (1,11 mlrd. eurų), papildomai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai – 35,7 mln. eurų.

    Siekiant privilioti žmones grįžti į Vilkaviškį, dirbti jame ir pasilikti, suplanuota miesto gražinimo darbų, vykdant Integruotos teritorijos vystymo programos projektus: Vilkaviškio miesto rekreacinės teritorijos prie Šeimenos upės sukūrimo bei kompleksiško prieigų sutvarkymo (skiriama beveik 1 mln. 880 tūkst. eurų); miesto centrinės J. Basanavičiaus aikštės ir jos prieigų sutvarkymo (daugiau nei 2 mln. eurų); teritorijos tarp Vilkaviškio kultūros centro, autobusų stoties, Vaikų ir jaunimo centro tvarkymo (daugiau nei 720 tūkst. eurų); miesto sodo tarp Šeimenos upelio, Vytauto g., Rimgaudo g. ir J. Basanavičiaus g. sutvarkymo (per 720 tūkst. eurų); Vilkaujos ir J. Janonio gatvių dalies rekonstrukcijos (po 230 tūkst. eurų); prie miesto centro prisišliejusių Kęstučio ir Maironio g. dalių rekonstrukcijos (daugiau nei 380 tūkst. eurų); J. Basanavičiaus a. privažiavimo iki Statybininkų g. rekonstrukcijos (211 tūkst. eurų); tilto per Šeimenos upelį Gedimino ir J. Janonio gatvėse sutvarkymo (beveik 59 tūkst. eurų).

    Ši programa į rajoną pritrauks per 6 mln. eurų. Dar panašiai tiek pinigų į rajoną „priviliota“, naudojantis įvairių ministerijų kuruojamomis priemonėmis, tokiomis kaip geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas, kraštovaizdžio apsauga, socialinių paslaugų infrastruktūros ir socialinio būsto fondo plėtra, pėsčiųjų bei dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra, pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas, sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu, kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas (Kybartams – 900 tūkst., Virbaliui – 503 tūkst., Pilviškiams – 900 tūkst. eurų).

    Pasak D. Riklienės, smulkiosios ir vidutinės įmonės per mažai pasinaudoja finansiniais šaltiniais bei instrumentais, o pats regionas atsilieka pagal pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas. Rajone mažai pramonės įmonių, tačiau ir esančioms trūksta profesionaliai dirbti galinčio jaunimo. Registruotų darbo biržoje jaunuolių profesinė kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių, o kvalifikuoti ir galintys dirbti specialistai emigruoja. Iš viso net 8,6 proc. apskrities gyventojų yra socialinių pašalpų gavėjai, didelis socialinės rizikos šeimų skaičius, daugėja pagyvenusių žmonių, o grįžusiam jaunimui nėra ką veikti – kaip sako patys jauni žmonės, „čia nieko nevyksta“.

    Rajone stokojama investicijų į materialinės bazės atnaujinimą, verslas ir valdžia bendradarbiauja nepakankamai. Diskutuodami verslininkai ir vietinės valdžios atstovai sutiko, kad daug problemų jie nepajėgūs išspręsti, nes tai reikėtų daryti nacionaliniu lygmeniu aukščiausiose valdžios institucijose. Tačiau sutarta, jog reikia daugiau abipusio susiklausymo ir pastangų, kad rajonas žmonėms gyventi ir dirbti būtų patrauklesnis.

    Tam, kad situacija pagerėtų, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas iniciavo šį susitikimą-diskusiją su rajono valdžia, motyvuoti verslo bendruomenę dirbti kartu, skatinti keistis ją patirtimi, dalintis požiūriais ir įžvalgomis skirtingų sričių – valdžios, verslo, mokslo- atstovams. Buvo aptartos veikloje kylančios problemos , ieškota bendrų jų sprendimų būdų, plėtojant darnią rajono plėtrą. KPPA Rūmų Marijampolės filialo direktorė V. Senkutė kalbėjo, kad bendradarbiavimas itin svarbus, kuriant bendrą erdvę ir duoda aiškios papildomos naudos ir prisideda prie socialinės ir teritorinės sanglaudos, padeda spręsti bendras problemas, dalintis idėjomis, siekiant bendrų tikslų. Verslininkų įsitraukimas į regiono ekonomikos skatinimą gali būti sėkmingas tik tuomet, kai šiam sektoriui bus skiriamas tinkamas valdžios, mokslo institucijų ir regiono verslo bendruomenės dėmesys. Siekdami skatinti dialogą, bendravimą ir stiprinant efektyvesnį ir greitesnį aktualių problemų KPPA Rūmų Marijampolės filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilkaviškio savivaldybe.

    Ievos RINKEVIČIŪTĖS nuotr.



Skip to content