• Naujienos
  • Projektai, kurie pakeis Marijampolės regiono veidą

    Projektai

    Taip vadinosi gegužės 16 d. Kauno PPA rūmų Marijampolės filialo kartu su Marijampolės regiono plėtros taryba surengta konferencija. Renginyje, kuriame dalyvavo daugiau kaip 50 regiono valdžios, verslo ir akademinės bendruomenės atstovų, buvo svarstoma, kokių naujų galimybių verslui ir gyventojams suteiks geležinkelio projektas „Rail Baltica“, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos plėtojimas, artėjanti 2014-2020 m. ES parama.

    Pasak rūmų prezidento Benjamino Žemaičio, visais laikais žmonės gyveno prie pagrindinių susisiekimo kelių. Dabar ne gamta, o žmonės kuria kelius. B. Žemaičio nuomone, tiesiant europinę vėžę prarasta labai daug laiko, vadinasi, daug prarado ir verslas, ir gyventojai, ir biudžetas. „Svarbu kuo skubiau projektą pajudinti iš mirties taško“, – palinkėjo rūmų prezidentas.

    Marijampolės regiono plėtros tarybos pirmininkas Algis Žvaliauskas pabrėžė, kad marijampoliečiai pirmauja Lietuvoje pagal sėkmingai naudojamas ES lėšas, visi projektai bus užbaigti sutartyse numatytu laiku. Jau parengti visi reikalingi strateginiai dokumentai 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiui.

    Pranešimą apie „Rail Baltica“ reikšmę regionui, pridėtinę vertę verslo įmonėms konferencijoje skaitė „Rail Baltica“ projekto direkcijos vyr. ekonomistas Saulius Poškus.

    Pasak S. Poškaus, šis projektas savo dydžiu yra išskirtinis Lietuvoje, galbūt jį galima lyginti su Visagino atominės elektrinės statyba. Tai vienas iš ES apibrėžtų 30 prioritetų, Lietuvoje pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Šiuo metu jau baigti visų ruožų techninio projektavimo darbai, įvyko arba vyksta statybos darbų konkursai. Iki 2015 m. pabaigos europinė vėžė ateis iki Kauno.

    2013 m. kovą baigėsi Ūkio ministerijos skelbtas Marijampolės laisvosios ekonominės zonos operatoriaus konkursas. VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ prezidentas prof. Raimundas Lopata informavo, kad UAB „Marijampolės Arvi“ parengtas projektas pripažintas tinkamu ir šiuo metu vyksta derybos dėl LEZ valdymo bendrovės steigimo sąlygų. Gegužės pabaigoje sutartis gali būti pasirašyta. Marijamnpolės LEZ užima 77,73 ha teritoriją, ji padalinta į 23 įvairaus dydžio sklypus. Jos infrastruktūrai įrengti reikės 37 mln. Lt per trejus metus.

    Itin įdomų, gausų istorinių faktų pranešimą apie Marijampolės verslo įmonių raidą konferencijoje skaitė ilgametis „Alga“ įmonių grupės generalinis direktorius Kostas Jankauskas. Jo manymu, regiono plėtros tarybos šiuo metu tėra tik savivaldybių mažų projektų lėšų skirstytoja, jokiam stambiam investiciniam projektui jos negali skirti finansavimo. Paradoksas, tačiau savivaldybės dėl biudžetų formavimo ypatumų nesuinteresuotos pritraukti verslą. Bet ši ydinga nuostata nenagrinėjama ir nesprendžiama.

    Diskusijoje dalyvavę marijampoliečiai aštriai kritikavo „Rail Baltica“ projektą, kuris jokios naudos miestui neatneš, o pravažiuojantys traukiniai padalins Marijampolę į dvi dalis, bus uždarytos gatvės ir pervažos, „miestui liks tik švilpukas ir dulkės nuo geležinkelio“. „Rail Baltica“ projekto direkcijos vyr. ekonomistas Saulius Poškus pabrėžė, jog Marijampolės įmonėms svarbu kooperuotis ir bendromis pastangomis atsivesti geležinkelio atšaką.

Skip to content