Ar pamenate žmones, kurių dėka 1918 m. buvo atkovota Lietuvos laisvė? Ar prisimenate jų prasmingus darbus? Vienas iš žmonių, kūrusių Lietuvą – Jonas Vailokaitis, iš Sintautų kilęs vienas žymiausių tarpukario Lietuvos pramonininkų, bankininkių, visuomenės veikėjų ir mecenatų, labai aiškiai ir teisingai suvokęs, kiek savarankiškos valstybės vystymuisi yra svarbūs ūkis ir ekonomika, pramonė ir prekyba, verslas ir bankas.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šakių atstovybė ir Všį „Sintautų akademija“ su Šakių benduomene rengiasi įamžinti Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jono Vailokaičio atminimą.
Kovo 16-osios vakarą Šakių bendruomenei buvo pristatytas iš Šakių kilusio žinomo prodiuserio Rolando Skaisgirio sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Jonas Vailokaitis“. Pirmą kartą parodytas 45 minučių filmas pasakoja apie Jono ir Juozo Vailokaičių gyvenimą, jų gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Vakare autentiškais prisiminimais apie savo žymųjį dėdę dalijosi Vailokaičių giminės palikuonys, renginyje dalyvavo istorikas Algimantas Kasparavičius. Renginys vyko naujame rūmų tarybos nario Arūno Tarnausko restorane „Kuchmistrai“ Zyplių dvare.
Broliai yra svarbūs ir Kauno pramonės bei verslo istorijoje. 1923 m. jie įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“. 1919 m. J. Vailokaitis kartu su Aleksandru Stulginskiu ir kitais įkūrė Lietuvos ūkio banką. 1921 m. brolių Vailokaičių iniciatyva įsteigta draudimo akcinė bendrovė „Lietuva“. Jie – cukraus pramonės ir daugelio kitų verslų pradininkai Lietuvoje. Be kita ko, 1925–1940 m. J. Vailokaitis buvo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys.
1923 m. broliai Vailokaičiai įsteigė maisto produktų eksporto akcinę bendrovę „Maistas“, padėjo įkurti žemės ūkio kooperatyvų susivienijimą „Lietūkis“, buvo AB „Eksportas ir importas“, AB „Cukrus“ steigėjai ir dalininkai. Broliams priklausė tekstilės importo ir eksporto įmonė „Urmas“. Įsigiję žlungantį brolių Šmitų metalo gaminių fabriką Šančiuose, jį reorganizavo į AB „Metalas“. Pagal 1938 m. turėtą kapitalą (7,5 mln. Lt) „Metalas“ buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje.
Juozas ir Jonas Vailokaičiai buvo daugelio gyvenamųjų namų, dvarų bei žemės sklypų savininkai, vadinami turtingiausiais žmonėmis ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Broliai garsėjo kaip mecenatai – apie 15 proc. gautojo pelno skirdavo labdarai, studentijai šelpti. Vien tik 1924 m. „Ūkio bankas“ išdalino 150 000 Lt Lietuvos universiteto studentų stipendijoms.
Pasak rūmų Šakių atstovybės vadovo Arūno Tarnausko, pagerbiant Jono Vailokaičio atminimą jo gimtinėje bus pastatytas paminklinis akmuo. Paskelbtam konkursui savo darbus pateikė trys menininkai. Komisija, suburta iš Šakių bendruomenės, rūmų atstovų ir meno ekspertų, pasirinko vietos skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio darbą. Pastatyti paminklą numatoma iki 2018 m. vasario 16 d. , Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio.
Visi, paaukojusieji 1000 eurų, bus įvardyti ant J.Vailokaičio paminklinio akmens kaip mecenatai, o visų rėmėjų vardai bus įrašyti atminimo knygoje Zanavykų muziejuje, taip pat gaus paramos sertifikatus.
