Baldų ir medienos apdirbimo pramonė, kurios eksportas sudaro 8 mlrd. Lt ir pralenkia žemės ūkio, tekstilės ir kitas tvirtas tradicijas turinčias ūkio šakas, Lietuvoje negali apsirūpinti mediena. Tai vienintelė kliūtis, dėl kurios baldininkai negali įsteigti 20 tūkstančių naujų darbo vietų ir didinti eksporto apimčių. Jei mediena liktų Lietuvoje, valstybės biudžetas kasmet papildomai gautų 600-700 ml. Lt pajamų.
Nors šią problemą ir galimybę gerai žino Vyriausybė, Seimo Aplinkos komitetas, kitos valstybinės institucijos, mediena toliau išgabenama į užsienio valstybes, net Kiniją.
„Visi duomenys yra pateikti Vyriausybei. Niekas nesako „ne“, tačiau niekas nieko ir nedaro, kad aukcionuose atsirastų dviejų ratų sistema“, – neslepia apmaudo asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas.
Birželio viduryje įvykusiame apvalios medienos aukcione situacija pasikartojo: Lietuvos medienos perdirbėjai liko be žaliavos. Perpirkėjai išgabens ją ir į Latviją, Lenkiją, kuriose kitų šalių gamintojai, taigi ir Lietuvos baldininkai, įsigyti medienos vienodomis sąlygomis negali.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vykusios diskusijos prie apskritojo stalo metu nutarta dėl šių problemų dar kartą kreiptis į Seimą ir Vyriausybę.
Pasak asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimondo Beinorto, raginimai pirmiausia aprūpinti žaliava vietinius gamintojus sulaukė atkirčio iš Seimo teisininkų, Konkurencijos tarybos. Esą tokiu būdu siekiama išskirtinių konkurencijos sąlygų, būtų diskriminuojami kiti ūkio subjektai ir pan.
Tačiau kaimyninės valstybės pirmiausia rūpinasi vietiniais gamintojais ir taiko tokias taisykles, kad kitų šalių baldininkai medienos jose nenusipirktų.
„Kitų šalių perdirbėjai gali nusipirkti žaliavos pas mus per tarpininkus, mes to pas kaimynus padaryti negalime. Pavyzdžiui, vietiniai gamintojai Lenkijoje nuperka 80-90 proc. medienos iki 30 proc. mažesne kaina, kiti prašom pirkti kas liko ir žymiai brangiau. Mums ir 1 ar 2 proc. reiškia labai daug, nes pusę galutinio gaminio kainos sudaro medienos kaina. Jei pirktume tokiomis sąlygomis, būtume visiškai nekonkurencingi, – aiškina Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos atstovybės vadovas, UAB „Baldai jums“ generalinis direktorius Alfonsas Meškauskas. – Valstybė praranda galimybę sektoriuje greta 40 tūkstančių darbo vietų sukurti dar 20 tūkstančių naujų darbo vietų, papildyti biudžeto pajamas be jokių valstybės investicijų ar tikslinių dotacijų nedarbui mažinti. Tereikia įgyvendinti Miškų įstatymo pirmąjį straipsnį – užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava.“
Diskusijoje taip pat nagrinėta sektoriui itin aktuali specialistų parengimo problema. Pastaraisiais metais, įsigaliojus naujam mokslo ir studijų įstatymui bei sutapus su sunkmečiu, katastrofiškai sumažėjo stojančiųjų į atitinkamas studijų programas, nunyko neakivizdinis mokymasis. 2008 m. į atitinkamas specialybes stojo mokytis 125 studentai, 2009 m. – 38, 2011 m. – 19, 2012 m. – tik 14 studentų.
Kadangi baldų ir medienos pramonei labai trūksta specialistų, jie išgraibstomi dar studijų metais, o atlyginimai – tikrai aukšti.
Diskusijos dalyvių nuomone, valstybė, atsižvelgdama į specialistų poreikį ir skirdama studijų krepšelius, turėtų „užsakyti“ ir finansuoti tikslines studijų vietas, kaip jau yra Latvijoje.
