“Geografinis artumas ir istoriniai ryšiai lemia didelį ekonominio bendradarbiavimo su NVS šalimis potencialą. Šiai ekonominei partnerystei plėtoti reikalingas nuolatinis konstruktyvus dialogas valstybių lygiu“, - teigia prof., hab. dr. DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Skaitydamas pranešimą Kauno verslo bendruomenei apie pasaulinės ekonomikos tendencijas ir poveikį Lietuvos ir NVS šalių ekonominiams ryšiams, prof. R. Rudzkis pabrėžė, kad dabartinę krizę reiktų laikyti ne skolų, o struktūrine ekonomikos krize. Pasak analitiko, tapo akivaizdu, kad atsidūrėme prieš pribrendusį poreikį persitvarkyti: nepakanka tik skatinti vartojimą, būtina kryptis – inovatyvumo ir konkurencingumo link. Tačiau vargu ar galima tikėtis ryžtingų sprendimų pasaulyje anksčiau nei 2013 m., ir tai susiję su politiniais įvykiais (prezidentų rinkimais Prancūzijoje, Rusijoje 2012 m. ir kt.),  kai bus stengiamasi nekonfliktuoti, nekelti įtampos visuomenėje ir labiau klausoma, ką pasakys rinkėjas, o ne ekspertas.

Analitiko teigimu, akivaizdu, kad pasaulio eksportas, pasiekęs piką 2011 m.m, sustingo, prognozės vis blogėja, įsivyrauja laukimo tendencijos:  taupo ir įmonės, ir vartotojai, bankai mažiau kredituoja, pastebima vis daugiau nervingumo rinkose. 

Kalbėdamas apie Rusiją, profesorius pabrėžė, kad rublio kursą lemia naftos kainos ir politikos stabilumas. Rublio kursas krito daugiau nei naftos kainos,  šis nuokrytis gal net buvo tyliai laimintas iki tam tikro lygio. Antra vertus, kapitalo atsitraukimas iš Rusijos rodo mažėjantį pačių verslininkų pasitikėjimą perspektyvomis. Kylant naftos kainoms, Rusijos eksportas didėja, tačiau kiek kainuos barelis 2012 m., prognozės išsiskiria (ar 80, ar 160 JAV dolerių?).

R. Rudzkis abejoja, ar euro zona subyrės. Jo manymu, krizė bus sprendžiama dviem būdais: spausdinant pinigus ir veržiantis diržus.

Lietuvos makroekonominius rodiklius analitikas apibūdina kaip nekeliančius nerimo. Nors valdžios sektoriaus deficitas mažėja, metodai, kuriais to siekiama, R. Rudzkio nedžiugina.  Be to, Lietuva labai mažai investuoja į gamybą. Pridėjus emigracijos bangą, kuri sekina darbo jėgos išteklius, akivaizdu, kad pamatai būsimai ūkio plėtrai klojami  vangiai.

               „Lietuvą tempia eksportas, todėl reikia veržtis į naujas, tarp jų ir Rytų rinkas, bei plėsti paslaugų eksportą.  Jame transporto paslaugos sudaro 6,7 proc. BVP, informacinių technologijų – vos 0,1 proc.“, - pabrėžia analitikas.

Spalio 21 d. ES ir Rusija baigė dvišales derybas dėl Rusijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalioja NVS laisvosios prekybos zonos sutartis, taip pat pradės veikti Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano vieninga ekonominė erdvė.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų renginyje apie praktinius Lietuvos ir NVS šalių ekonominių ryšių aspektus kalbėjo LR Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento Eksporto ir investicijų skyriaus pirmasis sekretorius Vidmantas Verbickas bei  Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos vykdomasis direktorius Rimantas Martinavičius. 

Rūmų direktorius dr. Vytautas Šileikis informavo apie verslo delegacijos vizitą Maskvoje spalio 18-21 d. ir susitikimus su Tiumenės, Tatarstano ir Sverdlovsko regionų atstovais.