Liepos mėnesį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai LR Seimui ir Vyriausybei pateikė pasiūlymus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektui. Rašte siūlyta sutrumpinti terminus, per kuriuos užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas, neriboti užsieniečio galimybės dirbti pas kitą darbdavį, supaprastinti kvalifikacijos pripažinimą, nereikalauti užsieniečio darbo patirties įrodymų, optimizuoti dokumentų tvarkymo procedūras ir teikti vieno langelio principu grįstą paslaugą, daugiau įvesti elektroniniu būdu teikiamų paslaugų ir kt.
Vidaus reikalų ministerija Vyriausybės pavedimu išnagrinėjo Kauno PPA rūmų pasiūlymus ir informavo, kad pagal Lietuvos migracijos politikos gaires vienas iš svarbiausių elementų – kontroliuojama imigracija iš trečiųjų šalių, išskiriant valstybei prioritetines užsieniečių kategorijas, kurioms gali būti taikomos palankesnės imigracijos procedūros. Tai pirmiausia lietuvių kilmės užsieniečiai ir ES valstybių narių piliečiai, taip pat užsieniečiai, kurie investuoja, kuria darbo vietas, atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą ar dirbti kvalifikuotą darbą, ypač į tokius ekonominės veiklos sektorius, kuriuose trūksta tam tikrų profesijų darbuotojų ir jų nerandama tarp vietinės darbvo jėgos. „Darbo jėgos pritraukimo į Lietuvą reglamentavimas neturėtų skatinti darbdavių telkti pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių“, – pabrėžiama atsakyme.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad atvykimo reikalavimus nustato ir ES teisės aktai (Vieno leidimo, Mėlynosios konrtelės, Sezoninio darbo ir kitos direktyvos).
Vidaus reikalų viceministro Justo Pankausko pasirašytame atsakyme informuojama, kad jau pradėti darbai siekiant sukurti Elektroninių migracijos bylų valdymo sistemą (MIGRIS) – inovatyvią vieno langelio principu veikiančią sistemą, kuria būtų užtikrintas efektyvus migracijos procesų valdymas, į elektroninę erdvę perkeltas migracijos procedūrų administravimas.
Visas atsakymas:
