Spalio 22 d. Vilniuje vyko Enterprise Europe Network metinė konferencija „Tarptautinė rinkų plėtra – aukštesnės pridėtinės vertės link“. Šio Europos įmonių tinklo partneriai Lietuvoje yra VšĮ Lietuvos inovacijų centras ir Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, teikiantys nemokamas informacines, konsultacines, partnerių paieškos ir kitas įmonių konkurencingumą stiprinančias paslaugas. Tinklo ekspertų įžvalgų ir verslo sėkmės istorijų klausėsi daugiau kaip 60 konferencijos dalyvių.
Pasak projekto koordinatoriaus, Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Kęstučio Šetkaus, tikriausiai nėra kito efektyvesnio būdo žengti į tarptautines rinkas, didinti investicijas į inovacijas kaip tinklo pagalba. „Aštuntus metus daugiau kaip 60 šalių veikiantis tinklas įrodė savo naudą ir Europos Komisija pratęsė šio projekto veiklą iki 2020 metų“, – sakė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pareigas laikinai einanti Irena Jasiukevičiūtė.
Ūkio ministerijos Inovacijų departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėja Giedrė Soloveičikienė pristatė Lietuvos sumanios specializacijos strategiją ir galimybes verslui. Tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė, atlikusi Lietuvos mokslo potencialo analizę bei apžvelgusi Lietuvos ūkio stiprybes ir žiniomis grįsto augimo perspektyvas, nustatė šešias Lietuvos sumanios specializacijos kryptis. Tai sveikata ir biotechnologijos, energetika ir tvari aplinka nauji gamybos procesai, transportas, logistika bei informacijos ir ryšių technologijos, agroinovacijos ir maistas, įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
Didžiausias investicijas numatoma skirti sveikatos ir biotechnologijų krypčiai (28 proc.), energetikai ir tvariai aplinkai (21 proc.) ir naujiems gamybos procesams (19 proc.).
Tinklo konsultantas Arvydas Sutkus analizavo su verslo augimu susijusius iššūkius.
Jo teigimu, tvariai augančios įmonės sugeba vienu metu valdyti tris inovacijų horizontus: apginti, praplėsti ir padidinti esamo verslo pelningumą; išteklių plėtra naujo verslo kūrimui, ateities galimybių kūrimas.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų projekto vadovas Aivaras Knieža konferencijoje pristatė tinklo teikiamas aktyvias ir pasyvias partnerių paieškos galimybes. Aktyviosios – tai dalyvavimas parodose, verslo kontaktų renginiuose, verslo misijose, potencialių klientų lankymas (organizuojami individualūs susitikimai).Paramaverslui.eu puslapyje nuolat skelbiamas platus renginių sąrašas.
Pasyviosios partnerių paieškos priemonės – tai el. adresų pirkimas ir pasiūlymų siuntimas, informacijos talpinimas el. kataloguose, agentų paieška, prekyba per pasaulines el. parduotuves, verslo pasiūlymų duomenų bazės. Tinklo konsultantai padeda įmonėms tinkamai pateikti savo pasiūlymus tarptautinėse platformose.
„Jungdamiesi į klasterius, nepamirškite vieno aritmetinio veiksmo – dalybos“, – kalbėdamas apie klasterizacijos naudą kuriant pridėtinę vertę kalbėjo Lietuvos inovacijų centro atstovas Kauno regione Gytis Junevičius. Jis pabrėžė, kad nemažai klasterių „pavirsta į nieką“, kai galima nauda imama plėšyti tarsi staltiesė, pradedama nesutarti dėl pelno dalybų, užuot padėjus vienas kitam, verčiau nedaroma nieko.
Savo sėkmės istorijas, kuriose namažą vaidmenį suvaidino Enterprise Europe Network paslaugos, konferencijos dalyviams pasakojo UAB“Biogami“ direktorius Šarūnas Stumbrys ir „Argintos grupės“ verslo plėtros direktorius Tomas Jaskelevičius.
Vertinant ES atliktą apklausą apie Enterprise Europe Network teikiamą naudą verslui, rezultatai parodė, kad beveik 55 proc. įmonių, pasinaudoję tinklo paslaugomis, rado galimybę veikti užsienio rinkose. Daugiau kaip puse sukūrė naują produktą, paslaugą arba naują procesą. 48,5 proc. nurodė, kad tai turėjo įtakos jų apyvartai. Beveik 45 proc. pagerino savo gamybos arba paslaugų teikimo technologiją. Daugiau kaip 40 proc. pradėjo naują verslo projektą. Beveik 99,7 proc. tinklo teikiamas paslaugas rekomenduotų kitiems verslininkams.
