PRIEMONĖ:  1. Darbo vietų steigimo subsidijavimas 

Darbo vietų steigimo subsidijavimu siekiama skatinti darbdavius steigti naujas darbo vietas arba pritaikyti esamas prie bedarbio negalios, įdarbinant juos pagal neterminuotą darbo sutartį.

TAIKYMO SĄLYGOS:

Pasiūlymus dėl darbo vietų steigimo darbo biržai gali teikti darbdaviai, kurie:

• turi nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomą nekilnojamąjį turtą, būtiną darbo vietoms įsteigti;
• nėra bankrutavę ar bankrutuojantys ar nevykdantys restruktūrizacijos;
• neturi likviduojamos įmonės statuso;
• neturi neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų darbo biržai;
• neturi mokestinės nepriemokos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetams ir fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, nėra skolingi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Subsidija gali būti skiriama darbdaviams, steigiantiems darbo vietas šių registruotų teritorinėje darbo biržoje darbingo amžiaus asmenų įdarbinimui:

• neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
• neįgaliųjų, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinis arba lengvas neįgalumo lygis.

Įsteigta (pritaikyta) darbo vieta turi būti išlaikyta ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo.

FINANSAVIMO SĄLYGOS:

Subsidijos dydis vienai darbo vietai įsteigti ar pritaikyti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios paraiškos pateikimo dieną, dydžių.

Darbdaviai savo lėšomis privalo apmokėti ne mažiau kaip darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų:

• 35 proc.- steigdami (pritaikydami) darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 darbingumo lygis;
• 30 proc. - steigdami (pritaikydami) darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
• 20 proc. - steigdami (pritaikydami) darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis.
• 50 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25-36 mėnesį  nuo  jos įsteigimo (pritaikymo).

Išsamią informaciją apie darbo vietų steigimo subsidijavimo įgyvendinimą teikia teritorinės darbo biržos .

PRIEMONĖ: 2. Įdarbinimas subsidijuojant 

Įdarbinimu subsidijuojant siekiama padėti įsitvirtinti darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams,  mokant darbdaviams subsidijas darbo užmokesčiui.

TAIKYMO SĄLYGOS:

Pasiūlymus dėl priemonės organizavimo teritorinėms darbo biržoms gali teikti darbdaviai, kurie:

• Nėra bankrutavę ar bankrutuojantys ar nevykdo restruktūrizacijos;
• Neturi likviduojamos įmonės statuso;
• Neturi neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų darbo biržai.

Įdarbinti subsidijuojant gali būti šie teritorinėje darbo biržoje registruoti asmenys:

1. Darbo ieškantys asmenys:neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
2. įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai.
3. Bedarbiai: neįgalieji, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
4. neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
5. rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;
6. pradedantys darbo veiklą pagal įgytą socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciją, kai jų užimtumo rėmimas sudaro sąlygas kitiems bedarbiams, turintiems įsipareigojimų šeimai, dirbti;
7. ilgalaikiai bedarbiai;
8. vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus asmenims;
9. nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintiems sergančius ar neįgaliuosius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
10. grįžę iš laisvės atėmimo vietų ir kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai;
11. iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę dvejus ir daugiau metų;
12. priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
13. prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
14. grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų);
15. turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą (Žin., 2003, Nr.48-2106);
16. darbingi asmenys iki 29 metų.

FINANSAVIMO SĄLYGOS:

Už kiekvieną įdarbintą asmenį  numatytą laikotarpį kiekvieną mėnesį mokama subsidija darbo užmokesčiui, paskaičiuoto pagal įdarbinto asmens faktiškai dirbtą darbo laiką ir nuo jo apskaičiuotoms valstybinio privalomojo socialinio draudimo įmokoms  iš dalies kompensuoti. Subsidijos dydis negali viršyti 2 Vyriausybės patvirtintų minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir sudaro:

• 50 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami 1.2, 2.2 – 2.14 punktuose nurodyti asmenys;
• 60 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami 2.1 punkte nurodyti asmenys;
• 75 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami 1.1 punkte nurodyti asmenys.

Subsidija darbo užmokesčiui gali būti  mokama:

• iki 6 mėn., kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais 1.2, 2.2, 2.5, 2.6,  2.8.- 2.14  punktuose;
• iki 12 mėn. kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais 2.3, 2.4 ir 2.7  punktuose;
• neterminuotai, kai įdarbinami asmenys, nurodyti 1.1  ir 2.1 punktuose.

PRIEMONĖ: 3. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas 

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimu siekiama suteikti galimybes  darbo ieškantiems asmenims trūkstamus darbo įgūdžius įgyti tiesiogiai darbo vietoje, o darbdaviams - pasirinkti tinkamiausią darbuotoją.

Pasiūlymus dėl priemonės organizavimo teritorinėms darbo biržoms gali teikti darbdaviai, kurie:

TAIKYMO SĄLYGOS:

• Nėra bankrutavę ar bankrutuojantys ar nevykdo restruktūrizacijos;
• Neturi likviduojamos, restruktūrizuojamos ar reorganizuojamos  įmonės statuso;
• Neturi neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų darbo biržai;
• Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas organizuojamas darbo biržoje registruotiems turintiems kvalifikaciją bedarbiams, kuriems yra nustatytas šių įgūdžių įgijimo poreikis: pirmą  kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją;
• ilgalaikiams bedarbiams;
• iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbusiems 2 ir daugiau metų;
• baigusiems profesinės reabilitacijos programą; 
• įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, nustatyta tvarka registruotiems darbo biržoje, kai dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų jiems toje pačioje darbovietėje yra siūlomas kitas darbas, kuriam atlikti turimų įgūdžių nepakanka ar kai įsidarbinti kitoje darbovietėje trūksta tam tikrų įgūdžių.

Darbdaviui, įdarbinusiam darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo sutartyje nurodytam darbo užmokesčiui ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti. Jei įdarbintas asmuo dirbo ne visą darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą darbo laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir sudaro:

FINANSAVIMO SĄLYGOS:

• 50 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami pirmą kartą  pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, ilgalaikiai bedarbiai, iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų, asmenys po profesinės reabilitacijos programos, kuriems nustatytas 45 -55 proc. darbingumo lygis ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai;
• 60 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys po profesinės reabilitacijos programos, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis;
• 75 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys po profesinės reabilitacijos programos, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis.

Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 proc. savo darbo laiko, gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos, bet ne daugiau kaip 20 procentų visos mokamos subsidijos.

PRIEMONĖ: 4. Darbo rotacija 

Darbo rotacija siekiama bedarbiams suteikti galimybes laikinai įsidarbinti, o darbdaviams - pakeisti darbuotojus jų tikslinių atostogų metu ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais.

TAIKYMO SĄLYGOS:

Pasiūlymus dėl Darbo rotacijos priemonės organizavimo gali teikti darbdaviai, kurie:

• Nėra bankrutavę ar bankrutuojantys ar nevykdo restruktūrizacijos;
• Neturi likviduojamos įmonės statuso;
• Neturi neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų darbo biržai.

Darbdaviams, kurie įdarbina darbo rotacijai darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir sudaro:

FINANSAVIMO SĄLYGOS:

• 75 - 50 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami LR Užimtumo rėmimo įstatymo 4 str. nurodyti asmenys;
• 40 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami kiti bedarbiai.

PASTABOS: Žr plačiau: http://www.ldb.lt/Informacija/PatarimaiDarbdaviams/Puslapiai/finansine_pagalba_papild_remiamiems.aspx

PRIEMONĖ:  5. ESF finansuojamas projektas "Laikinieji darbai" 

Projekto veikloje – viešuosiuose darbuose – dalyvaus 19 901 asmenų iš ekonominius sunkumus patiriančių įmonių.

Projekto tikslas – remti asmenų išlikimą darbo rinkoje, sudarant galimybes išsaugoti darbo vietas ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse ir skatinti darbo ieškančių asmenų laikiną užimtumą.

Projekto partneriai – 10 teritorinių darbo biržų.

Projekto tikslinė grupė – ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojai, dirbantys ne visą darbo laiką.

Trukmė:   2009 m. spalio 15 d. – 2012 m. spalio 14 d.

Projekto vertė – 50 000 000 Lt, iš jų 42 500 000 Lt ESF lėšos.

PRIEMONĖ:  EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) - tai vienas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kurio paskirtis – prisidėti prie regioninio išsivystymo skirtumų ES mažinimo, skatinant regionų, kurių išsivystymo lygis yra žemesnis, stabilią ir tolygią plėtrą.

ERPF finansuojamos sritys:

• investicijos į gamybą, siekiant sukurti ir išlaikyti nuolatines darbo vietas;
• investicijos į infrastruktūrą (transportas, ryšiai, energetika), siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;
• investicijos, padedančios atgaivinti krizę išgyvenančias pramonės, žemės ūkio teritorijas;
• darbo vietų kūrimas bei parama smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, moksliniai tyrimai);
• technologijų plėtra, vietinės infrastruktūros plėtra.

PRIEMONĖ:   Parama socialinėms įmonėms

Socialinė įmonė tai Socialinių įmonių įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka socialinės įmonės statusą įgijęs bet kokios teisinės formos juridinis asmuo, tenkinantis šias sąlygas:

• tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų ne mažiau kaip 40 procentų ir šių darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 4. Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašas  patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225.  
• užsiima darbuotojų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu bei socialine integracija;
• pajamos iš socialinių įmonių neremtinos veiklos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų. Socialinių įmonių neremtinos veiklos rūšių sąrašas  patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1501 (Žin. 2004, Nr. 173-6399) .

Neįgaliųjų socialinė įmonė turi socialinės įmonės požymius, tačiau joje neįgalieji, turintys I ar II invalidumo grupę, ar neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, kiti neįgalieji – ne mažiau kaip 10 procentų. Neįgaliųjų socialinės įmonės gali turėti daugiau papildomų kaštų, susidarančių dėl to, kad šiose įmonėse dirba neįgalieji. Todėl šioms įmonėms numatyta daugiau valstybės pagalbos rūšių.

Socialinėse įmonėse aukščiau nurodytą dalį metinio vidutinio visų įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiaus turi sudaryti  asmenys iš šių tikslinių grupių: neįgalieji,  turintys  I,  II  ar III invalidumo grupę arba sunkų ar vidutinį  neįgalumo  lygį,  ar  neįgalieji,  kuriems nustatytas  neviršijantis  55  procentų  darbingumo  lygis  arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ilgalaikiai bedarbiai, asmenys, kuriems iki senatvės pensijos likę ne daugiau 5 metai, motina arba tėvas, viena (-as) faktiškai prižiūrintis vaiką iki 8 metų bei grįžę iš laisvės atėmimo vietų (išbuvę ne trumpiau 6 mėn.). Visiems bent vienai tikslinei grupei priklausantiems asmenims, išskyrus neįgaliuosius, prieš įsidarbinant socialinėse įmonėse tam tikrą laiko tarpą privaloma registracija darbo biržoje.

PRIEMONĖ: Valstybės pagalbos rūšys. 

Socialinei įmonei gali būti skiriama šių rūšių valstybės pagalba:

1. darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija;
2. subsidija darbo vietoms įsteigti, neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti;
3. subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti.

Be šių išvardintų valstybės pagalbos rūšių, neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriama papildoma šių rūšių valstybės pagalba:

1. subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti;
2. subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms kompensuoti; 
3. subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti.

Darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija yra skirta kompensuoti socialinei įmonei papildomas išlaidas, susijusias su tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu. Ši kompensacija socialinei įmonei mokama neterminuotai už kiekvieną neįgalų asmenį, o už kiekvieną kitą tikslinei grupei priklausantį asmenį – vienerius metus.

Kompensacija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Už kiekvieną I ar II invalidumo grupę arba sunkų ar vidutinį neįgalumo  lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių  ar  vidutinių  specialiųjų  poreikių  lygis,  skiriama kompensacija sudaro 60 procentų aukščiau nurodytos sumos. Už kiekvieną III invalidumo grupę turintį neįgalų darbuotoją ir už kiekvieną kitą tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama kompensacija sudaro 50 procentų aukščiau nurodytos sumos.

Siekiant paskatinti darbdavius steigti darbo vietas ir į jas įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, socialinėms įmonėms gali būti skirtos subsidijos darbo vietoms steigti. Tokia darbo vieta, kurios įrengimui skiriama valstybės pagalba, turi būti išlaikyta ne trumpiau kaip 3 metus. Skiriant subsidiją dengiama iki 70 proc. visų darbo vietai steigti reikalingų išlaidų ir iki 90 proc. išlaidų, reikalingų neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti. Subsidijos dydis vienai darbo vietai negali viršyti 40 minimalių mėnesinių algų dydžio.

Subsidijuojama išlaidų dalies dydis nustatomas ne kiekvienam pareiškėjui individualiai, bet nustatomi bendri visiems metiniai dydžiai , kuriuos tvirtina Lietuvos darbo birža, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dydžiai nustatomi atsižvelgiant į pareiškėjų skaičių praėjusiais metais, į numatytų lėšų valstybės biudžete dydį ir kitus kriterijus.

Darbuotojų darbinių ar socialinių įgūdžių mokymo išlaidoms padengti gali būti skiriama subsidija. Jei mokymai bendro pobūdžio, t.y. gautos žinios gali būti plačiau panaudotos, tai išlaidos gali būti kompensuojamos didesne dalimi (iki 80 proc. išlaidų). Specialių mokymų išlaidos dengiamos mažesne dalimi (iki 45 proc. išlaidų). Konkretūs dydžiai nustatomi anksčiau minėtu būdu.

Neįgaliųjų socialinėms įmonėms numatytos papildomos valstybės pagalbos rūšys - subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti (iki 70 proc.), subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms kompensuoti (iki 70 proc.)  bei subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti.

Subsidijos papildomoms administracinėms išlaidoms kompensuoti paskirtis – iš dalies dengti socialinės įmonės administracines išlaidas, skirtas sudaryti sąlygas bendrauti su neįgaliaisiais ir perteikti jiems informaciją bei kitus administravimo kaštus, susidarančius dėl to, kad įmonėje dirba neįgalieji. Jeigu socialinė įmonė organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkią negalią, vežimą į darbą ir iš darbo, šiai įmonei gali būti skiriama subsidija jos transporto kuro išlaidoms kompensuoti.

Kadangi  I  ar  II  invalidumo grupę arba sunkų ar vidutinį neįgalumo  lygį  turintiems  neįgaliems  darbuotojams,  kuriems nustatytas  neviršijantis  40  procentų  darbingumo  lygis  arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, darbo funkcijoms atlikti  būtina  asistento  (gestų  kalbos  vertėjo) pagalba, tai šioms išlaidoms kompensuoti skiriama subsidija. Ši  subsidija  sudaro  40 procentų  subsidijos  skyrimo  mėnesį  galiojančio  Vyriausybės patvirtinto  minimalaus  valandinio atlygio dydžio už kiekvieną I invalidumo  grupę  arba  sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų  darbuotoją  ar  neįgalų  darbuotoją,  kuriam  nustatytas neviršijantis  25  procentų  darbingumo  lygis  arba  didelių  ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir 20 procentų už kiekvieną II  invalidumo  grupę  turintį  neįgalų  darbuotoją  arba neįgalų darbuotoją,  kuriam  nustatytas  30-40 procentų darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką.

Atsižvelgiant į ES reglamentų , reguliuojančių valstybės pagalbos teikimą įmonėms, reikalavimus, Socialinių įmonių įstatyme nustatyta, kad bendras suteiktos finansinės paramos dydis vienai įmonei per trejus iš eilės einančius metus negali viršyti  51 750 000 litų (15 mln. eurų). Socialinių įmonių gaunamos valstybės pagalbos apskaita vykdoma pagal socialinių įmonių pateiktas ataskaitas apie jų gaunamą valstybės pagalbą iš visų šaltinių .

Valstybės pagalbą socialinėms įmonėms teikia teritorinės darbo biržos, vadovaudamosi atskira tvarka , patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261. Kiekvienu atveju priėmus sprendimą skirti valstybės pagalbą, teritorinė darbo birža ir socialinė įmonė pasirašo sutartį dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos. 2004 gruodžio 15 d. patvirtinta Sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinė forma .

http://www.socmin.lt/index.php?-1163257352

PRIEMONĖ: Vietinės užimtumo iniciatyvos

Įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, padedantys sutelkti vietos bendruomenės socialinių ekonominių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių, seniūnijų gyventojų užimtumą bei vystyti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą. Tai efektyvus instrumentas, padedantis spręsti bedarbių socialines problemas aukšto nedarbo teritorijose skatinant jose darbo vietų kūrimą.

Šie projektai pradėti įgyvendinti nuo  2001 metų,   juos finansuojant  iš Užimtumo fondo ir valstybės biudžeto lėšų Per šį laikotarpį įgyvendinus projektus ir panaudojus 57,7 mln. Lt,  sukurtos 3442 darbo vietos bedarbiams įdarbinti

Projektų vykdytojams, įgyvendinantiems atrinktus, atitinkančius VUI atrankos kriterijus projektus, skiriama negrąžintina finansinė parama (subsidija). Subsidijos vienai darbo vietai steigti dydis negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžių konkurso paskelbimo dieną. Įsteigtos darbo vietos turi būti išsaugomos ne trumpiau kaip 3 metus nuo jų įsteigimo

Siekiant didesnio valstybės paramos lėšų panaudojimo efektyvumo kasmet vertinamas šių projektų įgyvendinimo efektyvumas pagal nustatytą metodiką ir atsižvelgiant į padėtį darbo rinkoje bei iškilusias įgyvendinimo problemas  prireikus tikslinamas Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo teisinis reglamentavimas.  2005-2008 metais įgyvendintų projektų efektyvumo vertinimas parodė, kad įdėtos lėšos darbo vietoms steigti sugrįžta į valstybės biudžetą ar Užimtumo fondą  per 3 - 4,5 metų.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimą reglamentuoja:

•  LR Užimtumo rėmimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2762, 2009, Nr.86-3638)
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtintas "Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą " (Žin., 2009, Nr. 98-4133).

http://www.socmin.lt/index.php?-231831495