Pradžia / Naujienos / Rūmų naujienos / Kokią žalą verslui daro korupcija? Printable version

Kokią žalą verslui daro korupcija?

Kokią žalą verslui daro korupcija?

Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle? Kokios korupcijos apraiškos, grėsmės ir žala privačiame versle? Kada privataus verslo atstovai gali būti prilyginti valstybės tarnautojui korupcijos bylose? Ar turite dovanų politiką įmonėje? Kada jūsų dovana ar dovana jūsų darbuotojui reiškia korupciją? 

Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Kauno kolegijos surengtoje diskusijoje lapkričio 16 d. buvo pristatytas Antikorupcijos vadovas verslui, korupcijos suvokimo indeksai Lietuvoje ir Europoje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos iniciatyvos, skatinančios skaidraus ir atsakingo verslo principų diegimą versle, aptarti įmonių etiško elgesio standartai, pateikti  gerosios praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos.

Pasak STT direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Radzevičiaus, pagal korupcijos suvokimo rodiklius Lietuva yra netoli ES vidurkio, antrame dešimtuke. Tačiau kiti skaičiai byloja kitokį požiūrį: per pastaruosius metus kyšį davė tiek gyventojų, kad pagal šį skaičių lenkiam tik Rumuniją. STT Kauno valdybos viršininkas Dainius Januška pabrėžė, kad įstatymų leidėjas korupciją laiko kur kas pavojingesne veika nei papirkimas.

Rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis atkreipė dėmesį, kad korupcija vyksta ne tik valdžios ir verslo santykyje, bet ir pačiame versle, tarp įmonių, skirtingų organizacijų darbuotojų ir pan.

 „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovės Ingridos Palaimaitės teigimu, įvertinus 49 didžiausių šalies bendrovių skaidrumą, penktadalis iš jų gavo bent devintuką. Ketvirtadalis bendrovių – nulį. Artimiausiu metu internete skaidrumas.lt  bus paskelbtas klausimynas, visoms įmonėms suteikiant galimybę įsivertinti savo antikorupcinius veiksmus.

Vilniaus politikos analizės instituto atstovė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė kalbėjo apie korupcijos privačiame sektoriuje žalą pačiam verslui ir visuomenei. Korupcijos žalą verslui E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė pagal užsienyje atliktus tyrimus įvardijo taip: tai kenkia reputacijai, karjeros galimybėms, patiriama finansinių nuostolių, prarandami verslo ryšiai, ardoma verslo aplinka (šešėlinė ekonomika, finansiniai nusikaltimai ir kt.). Žala visuomenei – atbaidomi užsienio investuotojai, neskaidriai perskirstomi pinigai, lėtėja ūkio augimas, kenčia vartotojai, didėja atskirtis.

Advokatūros Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo komiteto pirmininkas, „TGS Baltic“ asocijuotas partneris Giedrius Danėlius pateikė, kaip korupcija versle vertinama teismų praktikoje, kokia yra juridinių asmenų atsakomybė už korupciją net tais atvejais, kai tai galnūt savavališkai padarė jo darbuotojas, kada privataus sektoriaus atstovai atsakomybės prasme prilyginami valstybės tarnautojams (antstoliai, bankroto administratoriai, kredito unijos, ES lėšas gavusios įmonės ir kt.).

Iniciatyvos „Baltoji banga“ koordinatorės Ievos Lapeikienės teigimu, dovanos versle atsirado siekiant sustiprinti prekybinius ryšius: pagerbti verslo partnerį, parodyti jam dėmesį, padėti partneriui mus įsiminti, išsiskirti ir daugelio. Įmonės dovanoja siekdamos draugiškų santykių (80 proc.), norėdamos išreikšti dėkingumą  (51 proc.), tai įmonės komunikacijos priemonė (49 proc.), tokia nusistovėjusi tvarka (25 proc.), jos daro įtaką sprendimų priėmimui (24 proc.). 67 proc. įmonių teikia dovanas, 85 proc. jų gauna. Tačiau ar jūs ir jūsų įmonės darbuotojai visada žino apie galimas grėsmes tiek teikiant, tiek priimant dovanas? Tyrimai rodo, kad tik 18 proc. įmonių yra aiškiai nustatyta ir dokumentuota dovanų politika.

Savo patirtimi ir įžvalgomis kuriant korupcijai atsparų verslą konferencijoje dalijosi „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Prevencijos skyriaus vadovas Jonas Šneideraitis, Luminor banko Finansinių nusikaltimų prevencijos departamento tyrėjas Linas Sadeckas, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos ir Vaistų gamintojų asociacijos atstovas Mindaugas Grinevičius. Jau 11 metų korupciją nagrinėjantis VšĮ „Praeventi“ vadovas Gediminas Sakalauskas pasakojo, ką vadovai turi žinoti apie interesų konfliktus.

STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys pristatė Antikorupcijos vadovą verslui, vieną iš korupcijai atsparios aplinkos kūrimo pagalbos įrankių. Vadovas publikuojamas internete avv.stt.lt

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė, UAB „Aurita“ direktorė Vaida Butkuvienė nurodė keletą Mokesčių administravimo straipsnių, sudarančių sąlygas galimai korupcijai, kai leidžiama „susitarti“ su mokesčių administatoriumi.

Rūmų viceprezidentas, UAB „Liuks“ generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius minėjo konkrečių faktų, kaip sprendimai vilkinami arba dirbtinai sudaromos tariamos kliūtys žemėtvarkos reikaluose.

Advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatas Evaldas Rapolas atkreipė dėmesį, kad svarbiau kalbėti ne apie pasekmes, o apie korupcijos priežastis, keičiant tam palankią terpę. „Kai teisės aktai bus aiškūs ir paprasti, išnyks galimybė interpretuoti savo naudai“, - pabrėžė advokatas.

AB „Kauno Baltija“ generalinis direktorius Vidas Butkus kalbėjo, kad didžiausia ir pavojingiausia valstybei yra politinė korupcija.

Konferencijoje dalyvavo apie 40 atstovų. Kitais metais STT ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai numato toliau gvildenti su korupcija susijusias temas.

Renginio fotogalerija