Pradžia / Naujienos / Rūmų naujienos / Emigracijos poveikį įmonėms sušvelnintų neapmokestintas reinvestuojamas pelnas Printable version

Emigracijos poveikį įmonėms sušvelnintų neapmokestintas reinvestuojamas pelnas

Emigracijos poveikį įmonėms sušvelnintų neapmokestintas reinvestuojamas pelnas

2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 milijonai 810 tūkstančių 118 žmonių. Pernai iš šalies išvyko 47 tūkstančiai 925 asmenys. Tai beveik tiek, kiek gyventojų yra Marijampolėje ir Palangoje kartu sudėjus. Šių rodiklių daugiametės neigiamos tendencijos apsunkina įmonių galimybes rasti tinkamų darbuotojų ir planuoti tolesnę verslo plėtrą. Nepaisant to, bendrasis šalies vidaus produktas šalies mastu auga penkti metai iš eilės.

„Tai rodo, kad mažiau darbuotojų sukuria daugiau pridėtinės vertės. Šios sėkmės pagrindinis variklis yra pramonė, kurioje sukuriama daugiau pridėtinės vertės nei logistikos ar prekybos sektoriuose. Valdžia turėtų nuosekliai skatinti šios ūkio šakos plėtrą ir lygiai vienodai sveikinti tiek vietos, tiek užsienio investicijas į gamybą. Statistiniai duomenys patvirtina, kad pramonėje darbuotojų mažėja, o jų sukuriama vertė – didėja“, - komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, pramoninę nerūdijančiojo plieno įrangą gaminančios ir eksportuojančios UAB „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis.

„Darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos trūkumas gali tapti ilgalaike ūkio vystymosi problema, kuri sąlygojama emigracijos tempų“, - priduria KTU Tvarios ekonomikos mokslo grupės vadovas prof. Rytis Krušinskas. – Nors makroekonominiai rodikliai iš tiesų atrodo daug žadantys, net ir Bloomberg pateikiamais duomenimis, optimizmas galėtų būti atsargus.“

„2016 m. iš Lietuvos išvyko 50 tūkstančių 978 žmonės. Per visą atkurtos valstybės gyvavimo laikotarpį emigracija iš Lietuvos buvo didesnė tik tris kartus: 2005 m., 2010 m. ir 2011 m.  2010 m. išvykimą iš Lietuvos deklaravo net 83 tūkstančiai 157 piliečiai. Teigti, kad emigracijos banga slopsta, būtų per drąsu,“ – sako Kauno technologijos universiteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė. Profesorė artimiausiu metu prošvaisčių šioje srityje neprognozuoja.

Prof. R. Krušinskas atkreipia dėmesį į dar vieną vidaus rinkoje besikaupiantį rūpestį: atlyginimų augimas prasilenkia su darbo našumo augimo tempais.

„Viena vertus, Lietuva negali likti pigios darbo jėgos šalimi, atlyginimai artės prie europinių, kitaip emigracijos nesustabdysime. Vienintelis būdas verslui įveikti šį iššūkį – investuoti į darbo našumo ir darbo organizavimo efektyvumo didinimą, rengiamuose įstatymuose išplečiant reinvestuojamo pelno neapmokestinimą ir netaikant investavimo galimybes siaurinančių išlygų. Investicijos į žemę, pastatus, apyvartines lėšas, mokymus ar apskaitos programas irgi turi būti laikoma investiciniu projektu. Neapmokestintas reinvestuojamas pelnas leistų įmonėms greičiau plėstis, diegti inovatyvius vadybinius ir technologinius sprendinius. Tai sukurtų daugiau pridėtinės vertės, padidintų gamybos efektyvumą ir konkurencingumą ir tuo būdu mažintų neigiamą emigracijos poveikį įmonėms “, – įsitikinęs  B. Žemaitis.